Hakama – japonų tradicinio kostiumo sijonkelnės. Pradžioje hakama buvo vadinama klubjuostė (audinio gabalas, kuriuo apjuosiami klubai), vėliau – laisvos kelnės su klostėmis, panašios į sijoną. Anksčiau hakamą dėvėdavo tik vyrai, tačiau dabar dėvi ir moterys. Viduramžiais nuolat nešioti hakamą galėdavo tik samurajai bei kiti aristokratai ar dvasininkai, paprasti žmonės galėjo ją vilkėti tik ypatingomis progomis (pvz., per savo vestuves). Skirtingų audinių ir […]
Dviejų dalių treniruočių apranga, kurią dėvi Aikido kovos meno praktikuotojai, vadinama keiko-gi (jap. keiko – treniruotė/pamoka, gi – drabužiai) arba kimono (Vakaruose paplitęs pavadinimas; jap. kimono – dėvimas rūbas). Treniruočių rūbai, skirti konkretiems kovų menams, gali būti atitinkamai vadinami dziudo-gi, karate-gi, aikido-gi. Keiko-gi sudaro: švarkas, kelnės ir diržas. Viršutinė keiko-gi dalis vadinama uwa-gi (jap. uwa – viršutinis, gi – drabužiai). Keiko-gi kelnės vadinamos shitabaki (jap. kelnės). Keiko-gi, nepriklausomai nuo lyties, dėvimas kaire puse į viršų, atvirkščiai japonai rengia tik mirusiuosius. Nors pastaruoju metu nevengiama naudoti […]
Lietuvoje nuo senų senovės vidurvasarį esame įpratę ieškoti paparčio žiedo, kurti laužus, šokinėti virš ugnies. O kokį žiedą galima nuskinti žiemos viduryje? Jau tapo įprasta Lentvaryje iškart po Naujųjų metų sutikti kitus Naujuosius – rytietiškus. Netoli skaidraus šaltinio, įtekančio į Lentvario ežerą, kuriamas didžiulis laužas – lyg šventės, kurios pradžių pradžia siekia tolimuosius Rytus, simbolis. […]
