Aikido meistrė: „Sveikata sušlubuoja tik tada, kai praleidžiu treniruotę“

Interviu su Rūta Uždavinyte dienraštyje „Lietuvos rytas“. Kalbino Liuminata Mickutė.

Dvidešimt metų aikido praktikuojanti vilnietė Rūta Uždavinytė užpulta tamsioje gatvėje nepasimestų. Moteris pripažįsta, kad pradėjo mokytis Rytų kovos meno norėdama apsiginti. Išmėginusi karate ji atrado aikido ir suprato, kad kur kas svarbiau įgauti formą. O įgavusi formą išmoko ir daug kitų dalykų.

„Išmokau judėti erdvėje, išlaikyti distanciją. Kuo ramesnis esi, tuo greičiau gali sureaguoti. Per aikido treniruotes galima išsikrauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – pasakoja R. Uždavinytė.

Ir vis tik savo žinias ir sugebėjimus sportininkė demonstruoja tik sporto salėje. Gatvėje gintis nuo užpuolikų jai dar neteko.

„Aikido moko: jei pajauti, kad gali kilti konfliktas, stengiesi jo išvengti. Taigi pamačiusi vaikinų kompaniją, suprantu, kad geriau pro ją neiti“, – pasakoja R. Uždavinytė.

Buhaltere dirbančiai moteriai aikido – hobis, kuriam ji skiria didžiąją dalį savo laisvalaikio. Ir taip – jau dvidešimt metų.

Profesionaliame sporte toks skaičius neįsivaizduojamas“, – sako ji.

R. Uždavinytė turi trečią juodą (dan) diržą. Šioje sporto šakoje yra tik juodi (meistro arba kitaip vadinami dan) ir balti diržai (duodami mokiniams, vadinami kiu), o meistriškumas vertinamas dešimties lygių sistema. Paprastai suaugusieji už bazinių pratimų įsisavinimą gauna penktą kiu. Kiu kategorijos duodamos nuo 9-o kiu didėjimo tvarka iki 1-o kiu, o danų kategorijos nuo 1-o dano didėjimo tvarka iki 10-o dano.

Meistro kategorijos nuo 1-o iki 4-o dano duodamos už technikos meistriškumą, o nuo 5-o iki 10-o dano – už nuopelnus aikido organizacijai, aikido propagavimą ir tobulinimą.

Gerina kraujotaką ir sąnarių būklę

Rūta įsitikinusi – iš visų Rytų kovos menų aikido moterims labiausiai tinka. Vienam gražiausių šiuolaikinių Japonijos kovų menų reikia daugiau išminties, gebėjimo valdyti kito asmens energiją.

„Reikia mokėti priešininką kontroliuoti. Nereikia priimti smūgio, jį turi praleisti arba skausmingai užlaikyti“, – pasakoja R. Uždavinytė.

Anot jos, atsidūrus pozicijoje, kai priešininkas daro skausmingą užlaikymą, svarbiausia tinkamai reaguoti.

„Tik taip išvengsi traumos. Tiesa, treniruotėse mus moko netekus pusiausvyros saugiai nukristi. O nukritus – greit atsistoti. Tad jei nemokėsi nukristi, būtų daug traumų. Ačiū Dievui, per dvidešimt metų traumų dar neturėjau“, – sako R. Uždavinytė.

Techniką ir pratimus ji tobulina ne tik kasdienėse treniruotėse, bet ir stažuotėse Japonijoje. Neseniai Rūta grįžo iš jau ketvirtosios kelionės po Japoniją. Moteris pasakoja, kad į aikido treniruotes Japonijoje ji vaikšto net per didžiuosius karščius.

„Tai lyg pirtyje daryti fizinius pratimus“, – šypsosi sportininkė. Tačiau iš Japonijos ji visuomet grįžta ne tik patobulinusi techniką, bet ir pasigrožėjusi pačia šalimi bei sustiprinusi sveikatą. Anot jos, aikido stiprina visą kūną. Užsiiminėjant šiuo sportu gerėja kraujo cirkuliacija, sąnarių būklė. Treniruočių metu dirba ir vidiniai raumenys.

„Žmonės po treniruočių juokiasi, kad skauda net tokius raumenis, apie kuriuos net nenutuokė“, – sako R. Uždavinytė.

Todėl sveikatos problemų moteris sako neturinti.

„Sveikata skųstis pradedu, jei dėl kokių nors aplinkybių praleidžiu treniruotę. Kai tik vėl pradedu treniruotis, viskas atsistato“, – patikina ji.

Dienraštis „Lietuvos rytas“
2012 08 07

Facebookgoogle_plusmailFacebookgoogle_plusmail