Hakama

Hakama – japonų tradicinio kostiumo sijonkelnės. Pradžioje hakama buvo vadinama klubjuostė (audinio gabalas, kuriuo apjuosiami klubai), vėliau – laisvos kelnės su klostėmis, panašios į sijoną. Anksčiau hakamą dėvėdavo tik vyrai, tačiau dabar dėvi ir moterys. Viduramžiais nuolat nešioti hakamą galėdavo tik samurajai bei kiti aristokratai ar dvasininkai, paprasti žmonės galėjo ją vilkėti tik ypatingomis progomis (pvz., per savo vestuves). Skirtingų audinių ir spalvinimų hakama skirta dėvėti įvairiomis progomis. Aikido kovos mene vilkima juodos spalvos hakama. Hakamos vilkėjimas yra Aikido tradicijos (didžiosios dalies mokyklų) dalis.

Išmokti tinkamai dėvėti hakamą ir judėti ją vilkint yra tikras menas, kurio įvaldymas gali užtrukti mažiausiai pusmetį. Tuo atveju, jei praktikuotojas nėra gerai įvaldęs Aikido technikos, atliekamos technikos trūkumai vilkint hakamą gali tik dar labiau išryškėti. Viena praktinių hakamos paskirčių Aikido kovos mene – paslėpti kojų judesius. Taip pat manoma, kad pasiekus tam tikrą meistriškumo lygį hakama padeda geriau jausti ir kontroliuoti savo kūną, koordinuoti judesius ir svarbiausia – pajausti kūno (svorio) centrą (Aikido vadinamą hara). Vilkint šį apdarą ne tik geriau juntamas stabilumas, bet ir, specialaus sutvirtinimo hakamos nugaros dalyje dėka, užtikrinama patikimesnė nugaros apsauga. Daugumoje Aikido mokyklų hakamą gali vilkėti tik „juodadiržiai“ (įgiję Dan kategorijos laipsnius), kitose – visi (nepriklausomai nuo turimo Aikido laipsnio), dar kitur – moterys gali pradėti dėvėti hakamą anksčiau nei vyrai.

Aikido kovos mene hakama yra meistriškumo simbolis. Visi O-Sensei Morihei Ueshiba (Aikido Įkūrėjas) mokiniai treniruodavosi vilkėdami šį drabužį. Hakamos treniruotėje nedėvintis mokinys buvo vertinamas taip lyg būtų išvis be kelnių. Taip buvo dėl to, kad keiko-gi (Vakaruose dažniau vadinamas kimono) yra vertinamas kaip apatinis rūbas arba paprasta sportinė apranga. Situacija pakito II pasaulinio karo metu, kuomet dėl pakilusios hakamos kainos ne kiekvienas galėjo įsigyti šį apdarą. Taigi hakamą mokiniai pirkdavo tik tuomet, kai pasiekdavo tam tikrą meistriškumo lygį. Hakamos įsigijimas reiškė rimtą nusiteikimą ir apsisprendimą tęsti treniruotes. Remiantis Hombu dojo taisyklėmis, hakamą leidžiama vilkėti tik yudansha (įgijusiems juoduosius diržus). Moterys, mokytojo leidimu, hakamą gali vilkėti nuo 3 Kyu įgijimo.

Siūlome trumpai susipažinti su Aikido meistro Saotome Mitsugi pastebėjimais apie hakamos praktinę bei simbolinę paskirtį (iš S. Mitsugi knygos „Aikido principai“):

„Kai aš buvau O-Sensei uchi deshi, visi, nuo pat pirmojo atėjimo į dojo, turėjo dėvėti hakamas. Tuo metu nebuvo jokių hakamos vilkėjimo apribojimų, todėl dojo buvo galima išvysti vilkint ivairių spalvų, raštų ir audinių hakamas: nuo kendo kovos menui skirtų ir brangių šilkinių (sendai-hira) iki japoniškuose šokiuose naudojamų dryžuotų. Įsivaizduoju, kaip kliūdavo naujokui, suwari-waza atlikimo metu trinančiam iš dėdulės pasiskolintos, ypatingoms progoms skirtos, hakamos kelius.

Aš labai gerai pamenu tą dieną, kai pamiršau atsinešti savo hakamą. Mane, besiruošiantį užeiti ant tatamio dėvint tik dogi (keikogi), sustabdęs O-Sensei griežtai paklausė: „Kur tavo hakama? Ketini priimti mokytojo pamokymus vilkėdamas vien apatinius rūbus? Kodėl tavyje nėra nė kiek padorumo? Akivaizdu, jog nepasižymi kiekvienam budo praktikuotojui būtinu išsiauklėjimu bei etiketo išmanymu. Eik, atsisėsk atokiau ir stebėk treniruotę!”. Tai buvo tik vienas pirmųjų man skirtų papeikimų iš O-Sensei. Šiuo konkrečiu atveju mano neišprusimas paskatino O-Sensei po treniruotės perskaityti paskaitą savo mokiniams apie hakamos vilkėjimo prasmę ir simboliką.

Mokytojas pasakė, kad hakama tai – tradicinis drabužis tiems, kurie mokosi kobudo ir paklausė, ar kas nors iš mūsų žino, kodėl šiame apdare yra 7 ištisinės klostės. Tuomet pabrėžė, kad klostės simbolizuoja 7 būdo dorybes, kuriomis išsiskirdavo geriausieji samurajai:

  • Jin – geranoriškumą;
  • Gi – garbę ir teisingumą;
  • Rei – mandagumą ir etiketą;
  • Chi – išmintį ir protą;
  • Shin – nuoširdumą;
  • Chu – ištikimybę;
  • Koh – drausmę ir pagarbą.

Pasak Įkūrėjo, hakama yra „tarsi saitas, siejantis praktikuotojus su tikrosiomis bushido ištakomis. Ji yra senovės tradicijų, perduodamų iš kartos į kartą, simbolis. Kadangi Aikido ištakos glūdi japonų bushido dvasioje – turime vystyti šiuos 7 tradicinius jo komponentus.“

Aikido kovos meno tradicijoje hakamos lankstymas suvokiamas kaip svarbi etiketo dalis. Tinkamai prižiūrėti hakamą svarbu ir dėl to, kad ši susideda iš daugybės, savo formą galinčių prarasti, klosčių. Gebėjimas tinkamai sulankstyti hakamą leidžia išvengti audinio pažeidimų ir prailginti jo kokybę bei patvarumą.

Dėl šiame apdare esančių klosčių ir ilgų raiščių, kurie, prieš surišant juos specifiniu būdu, turi būti teisingai išlyginami ir surinkti, siekiančiam išmokti tinkamai sulankstyti hakamą praktikuotojui tai yra tikras iššūkis.

Siūlome nebijoti iššūkių ir detaliau susipažinti su specifiniu, Aikido praktikuotojų naudojamu, hakamos lankstymo metodu:

Paveiksliukas iš: wazajournal.com

Straipsnį parengė Margarita K.
Redagavo Laisvė A.

FacebookmailFacebookmail