
Tanden – energetinis centras. Kas tai ir kaip treniruoti per aikido?
Straipsnio autorius Stefan Stenudd
Vertimas iš anglų k.
https://www.stenudd.com/aikido/tanden.htm
Tanden – energetinis centras
Kas tai ir kaip treniruoti per aikido?
Jeigu man reiktų įvardyti svarbiausią aikido aspektą, tai būtų tanden – energetinis centras. Jūs turite atrasti, vystyti ir išreikšti savo centrą. Tai taikytina visam budo, ne tik aikido.
Žmogaus centras nėra balansas ar sukoncentruotas kvėpavimas. Tai vidinis kompasas, aikido technikų ir individualios aikido išraiškos kilmės vieta. Turite būti ištikimi savo centrui. Tik tuomet bus matoma jūsų veiklos pažanga, saviraiškos kelias. Be jo negalėsite patirti visų technikų.
Būtent iš centro gimsta aikido technikos. Ir visų jų esmė yra dviejų energetinių centrų ryšys: tori (besiginančiojo) ir uke (puolančiojo) centrų ryšys. Aikido pirmiausia atliekamas ne su partnerio rankomis ar riešais, bet su partnerio centru ir energija, sklindančia iš jo. Toks aikido supratimas reiškia atsivėrimą neribotam jo vystymuisi. Štai kodėl aikido nėra nieko svarbiau nei darbas su savo ir partnerio centru.
Prisiminkite ką Osensei sakė 1950-aisiais metais televizinės programos (Rendez-vous with Adventure) interviu metu: „Norėdamas suktis ratu, turi turėti centrą“.
Iš centro kylančios technikos
Aikido technikų sudėtingumas sukuria labirinto įspūdį: rankos juda į vieną pusę, kojos į kitą, rankos įtraukiamos į painius judesius, kūnas pasisuka ir sukdamasis juda. Nukreipti savo kūną teisinga judėjimo kryptimi atrodo taip pat sunku, kaip išspręsti sudėtingą mįslę. Prie to pridėjus kito asmens arba kelių puolančiųjų nukreipimą reikiama kryptimi – įtampa neišvengiama, reikalauja per daug kontrolės.
Taip ir yra. Jei žmogus būtų mašina, kurią reikėtų užprogramuoti ir pritaikyti kiekvienai užduočiai, aikido greičiausiai būtų per didelis iššūkis. Bet žmogus nėra mašina ir aikido nėra atsitiktinis sudėtingų judesių derinys. Aikido yra natūralus, o žmogus nuo pat atsiradimo šiame pasaulyje momento yra įsišaknijęs gamtoje.
Mums tik reikia priimti savo vidinį balsą, vidinį žinojimą, kad galėtume atlikti aikido judesius taip lengvai, lyg būtume patys juos sugalvoję. Jei negalime pajausti teisingo būdo, jei vidinis kompasas nerodo jokių krypčių – tuomet einame klaidingu keliu ir atkaklumas to negali kompensuoti.
Kikai tanden, seika no itten
Žmogaus vidinis kompasas ir prigimtinė šaknis yra jo centras – japoniškai vadinamas tanden (kiniškai dantian). Taip pat gali būti vadinamas seika no itten, seika tanden arba kikai tanden. Jis yra kūno viduje, jo viduryje, mažiausiai trys pirštai po bamba. Tai taip pat yra kūno svorio centras.
Indiškoji tradicija kalba apie septynias pagrindines čakras, žmogaus kūno energetinius centrus, į viršų nuo kirkšnies iki viršugalvio. Čakra iš tikrųjų reiškia ratą, ir kiekvienas iš jų turi savų ypatybių. Tanden šioje schemoje yra antrasis taškas nuo apačios, indiškai vadinamas svadhisthana.
Kinų ir japonų kalbų ženklai, žymintys centrą, reiškia raudonųjų ryžių lauką. Ryžiai – tai gyvybinės energijos simbolis, kadangi jų pasaulio dalyje tai yra pagrindinė mitybos dalis. Raudonas, tarsi švytintis, ryžių laukas išreiškia didžiulį galingos gyvybinės energijos kiekį. Kikai reiškia ki vandenyną – gyvenimo energiją – todėl kikai tanden nurodo, kad ki (energijos) vandenynas yra centre.
Seika reiškia žemiau bambos, taigi seika tanden nurodo, kuris tai yra centras, nes kai kurios Rytų tradicijos turi keletą jų. Seika no itten reiškia tą vieną tašką žemiau bambos, pabrėžiant kaip svarbu visada jo laikytis, kad tai būtų centras visos mūsų veiklos. Indiškas žodis svadhisthana galėtų būti verčiamas kaip mano buveinė.
Pradedantiesiems šį centrą sunku ir įsivaizduoti, ir pajausti. Tačiau labai svarbu, kad aikido mokinys nuo pat pradžių stengtųsi sužadinti savo ki ir centro pajautimą – jie abu veda vienas į kitą. Tanden yra neišsenkantis ki šaltinis, iš kurio jis išteka ir į kurį suteka. Kuo daugiau dėmesio sutelkiate į savo ki tėkmę, tuo aiškiau jaučiate savo centrą ir kuo daugiau dėmesio skiriate centrui, tuo ki srautas labiau stiprėja.
Kardo kirtis
Aikido (kaip ir visame budo) šis centras pirmiausia yra jūsų pusiausvyros ir stabilumo pradžios taškas, kūno svorio taškas, taip pat šaltinis, iš kurio teka didžioji jūsų ki dalis. Susikoncentravę į savo centrą esate stabilūs, jūsų judesiai tampa stiprūs ir tikslūs, o ki teka per visą kūną ir už jo ribų. Žinoma, tai pasiekiama palaipsniui, ilgainiui. Visi aikido judesiai prasideda iš centro ir grįžta atgal vingiais ir spiralėmis.
Tai geriausiai matoma kardo kirtyje. Japonišką kardą katana sugriebiate abiem rankomis ir pagrindinėje padėtyje chudan kamae (vidurinėje gynybos padėtyje) jūs laikote kardą maždaug vieno kumščio atstumu nuo kūno, savo centro lygyje. Norėdami kirsti, pakeliate kardą virš galvos, išstumdami jį į priekį, o tada kertate ištęstine linija vėl stumdami kardą į priekį ir grįždami atgal į pradinę padėtį. Ir keliant, ir kertant kardas juda taip pat – iš centro ir atgal į centrą, ištęsta linija į priekį. Pakėlimo metu jūs įkvepiate, o kirčio metu iškvepiate iš savo energetinio centro.
Taigi, kardo kirtis iš esmės yra dviem kryptimis – iš jūsų centro ir į centrą. Kadangi judesio metu rankų visiškai nesulenkiate, kardas judės linija į priekį. Iš ir į (į išorę ir į vidų) yra viso budo pagrindas. Iš savo centro į savo centrą. Daugiau nieko nėra.
Tą patį galite pabandyti ir su shihonage, nes ši technika yra labai artima kardo kirčiui. Žinoma, galite tai išbandyti su bet kuria kita aikido technika, tačiau tik kelios iš jų yra tokios aiškios kaip shihonage ir kardo kirtis.
Turėtumėte tai taikyti ir kai veikiate kaip uke (puolantysis). Griebdami partnerio riešą darykite tai priešais savo centrą ir laikykite riešą taip, kaip laikytumėte kardą – daugiausia jėgos mažajame piršte ir su jausmu, kad griebiate iš centro. Darydami shomenuchi arba yokomenuchi turėtumėte daryti beveik tą patį, kaip ir kirsdami kardu, nes šios atakos yra išreikštos kardo forma.
Kai darote tsuki, tiesų smūgį, iš tikrųjų galite pradėti kumštį laikydami priešais savo centrą ir po smūgio gražindami jį atgal į tą pačią padėtį. Net jei prieš smūgiuojant ranką laikote aukščiau, smūgis turėtų būti juntamas kaip besitęsiantis iš jūsų centro.
Jei atlikdami techniką prarandate ryšį su savo centru, ji tampa silpna ir nesaugi, dažnai visiškai nepavykusi. Todėl tanden yra pagrindinis vedantysis aikido technikų principas.
Kvėpavimas energetiniu centru
Norint tinkamai naudoti savo centrą, jis turi būti ir kvėpavimo centras. Žinoma, kvėpavimą atlieka plaučiai, tačiau yra įvairių įkvėpimo ir iškvėpimo technikų. Aikido ir visame budo yra naudojamas kvėpavimas, Vakarų terminologijoje vadinamas diafragminiu arba kvėpavimas pilvu. Tai jausmas, kad kvėpuoji pilvu ir kokiu keliu iš tikrųjų eina oras yra jau kitas dalykas.
Kvėpavimas pilvu yra gera pradžia, tačiau tai turėtų būti daroma taip, tarsi centras yra kvėpavimo šerdis, tarsi kvėpavimas į centrą ir iš jo. Stebėti sutelktą kvėpavimą pilvu yra pakankamai lengva – pilvas juda, o krūtinė ne. Tačiau daugumai žmonių tai padaryti daug sunkiau, nei stebėti.
Norint išmokti giliai kvėpuoti pilvu, reikia turėti tinkamą laikyseną. Štai kodėl sunku tai padaryti sėdint, kai esame linkę susilenkti. Sėdėjimas seiza (tradicinė japonų sėdėsena) veikia geriau. Šioje padėtyje nugara tiesesnė. Taip pat ir atsistojus ar gulint ant nugaros.
Jeigu jūsų laikysena tinkama, galite treniruoti kvėpavimą pilvu – kvėpuoti uždėję ranką ant pilvo ir spausdami. Tokiu būdu pakankamai lengva įkvėpti, tačiau iškvėpdami taip pat turėtumėte pabandyti spausti į ranką. Kitą ranką galite uždėti ant krūtinės, kad patikrintumėte, ar ji nejuda per daug.
Panašus pratimas gali padėti, jeigu jaučiate, kad iškvėpimo metu jums sunku stumti į ranką. Darykite trumpą ir staigų iškvėpimą, aiškiai išstumdami pilvą į ranką, tarsi kosėjant. Visai gerai, jei išleidžiate ir garsą. Tiesą sakant, taip ir daromas tinkamas kiai.
Nedarykite klaidos įkvėpdami į savo centrą nustumiant orą iš krūtinės žemyn. Ranka, padėta ant krūtinės, tai atskleistų. Turėtų atrodyti, kad jūs iš tikrųjų kvėpuojate pilvu, lyg ten būtų plaučiai. Kvėpavimą pilvu turėtumėte praktikuoti kasdien, kad taptų įpročiu. Ir tai gali užtrukti metus ar daugiau, kol taps natūraliu.
Kuo patogiau jaučiatės kvėpuodami pilvu, tuo labiau turėtumėte stengtis sutelkti jį į kvėpavimą centru. Stenkitės įkvėpti oro iki pat savo centro ir iškvėpiant ištraukti orą iš centro. Žinoma, visas pilvas juda, bet centras turėtų būti jūsų kvėpavimo šerdis, tarsi tai būtų tikrasis kvėpavimo organas.
Kvėpavimas yra fizinis ki brolis. Abu elgiasi panašiai. Todėl sutelkus dėmesį į kvėpavimą, padidėja ki (energijos) tėkmė. Tai, ką jūs iš tikrųjų įkvepiate ir iškvepiate savo centru, yra ki.
Kadangi tai ki, o ne oras, galite ją „įkvėpti“ ir „iškvėpti“ per bet kurią kūno dalį. Pavyzdžiui, kai darote tsuki, jūs „iškvepiate“ ki iš savo centro per kumštį – konkrečiai per pagrindinius rodomojo ir viduriniojo piršto sąnarius. Kai traukiate ką nors – padėtų, jei „įkveptumėte“ ki per savo sugniaužtą ranką.
Įprastai, bet ne visada, judesys nuo savęs geriausiai atliekamas iškvepiant, o judėjimas link savęs – įkvėpiant. Svarbu, kad kvėpavimas vyktų visą kelią iki ir visą kelią iš vidinio jūsų centro.
Meditacija
Tanden taip pat yra meditacijos centras. Tai aiškiai matote iš laikysenos meditacijos metu, nesvarbu, ar tai yra seiza ar sukryžiuotų kojų (lotoso) poza. Nugara tiesi, pilvas pastebimai iškilęs, o rankos sudėtos tiesiai priešais centrą.
Kai medituojate, labai padeda, jeigu dėmesį sutelkiate į savo centrą ir stengiatės jį išlaikyti. Kai tai jau vyksta natūraliai, jums nebereikia telkti į tai dėmesio, tiesiog išlaisvinate mintis – taip pat nelengva…
Saviraiška
Girdėjau, kad psichiatrijoje kalbama apie dėmesio sutelkimą į save, apie savo ašies atgavimą. Tai susiję su savęs praradimo jausmu, kuris gali mus ištikti dėl daug platesnės ir sudėtingesnės būties nei mes sugebame įveikti.
Sumišusios psichikos žmonės praranda įsišaknijimo, stabilumo jausmą, kuris suteiktų jiems galimybę atsigauti po emocinių audrų. Jie turi išmokti gilintis į save, atmesti visą psichologinę taršą ir sumaištį, kol pasieks tyrą ir nuolatinį suvokimą, kas iš esmės jie yra. Turime išsivaduoti iš visų trikdžių, kad per gyvenimo neramumus rastume ir išliktume savimi.
Žmogaus centras Rytų mąstyme suvokiamas panašiai. Mano esaties šerdyje nėra jokių abejonių – aš esu ir išlieku per visus dramatiškus gyvenimo įvykius. Tačiau, priešingai nei psichiatrijoje, šis centras nėra tik psichinės terapijos įtaisas ar susikaupimo pratimų objektas. Tanden yra gana konkretus – skrandžio apačioje esantis branduolys, apčiuopiamas (juntamas) kaip širdies plakimas krūtinėje. Centras yra toks pat tikras, kaip ir bet kas kitas fiziniame pasaulyje, todėl pasiekiamas fizinėmis priemonėmis, tokiomis kaip gilus kvėpavimas ir aikido pratimai.
Pažiūrėkite į mažus vaikus, kurie ką tik išmoko vaikščioti. Jie stumia pilvus į priekį kaip sumo imtynininkai ir vaikšto tokiais pat sunkiais žingsniais, tiek pat susikoncentravę į savo centrą. Deja, daugelis žmonių užaugę praranda ryšį su savo centru. Neišvengiamas poveikis yra sutrikusi pusiausvyra ir judesių silpnumas, taip pat seka vis didėjantis proto sumišimas. Deja, daugelis taip gyvena visą savo gyvenimą.
Jei treniruositės jausdami savo centrą pilvo apačioje ir naudosite jį kad ir ką darytumėte, tada jūsų esaties tikrumas stiprės. Jūs atgaunate ryšį su savimi, užtikrintumą, suvokimą, kad gyvenate ir vis daugiau atrandate, kas esate. Kelias į saviraišką eina per tanden.
Aikido treniruotėse visada turėtumėte sutelkti dėmesį į savo centrą. Šis fizinis susikaupimas į jūsų tanden įgauna protinį atitikmenį. Kuo daugiau susipažinsite su savo centru treniruočių metu, tuo labiau susisiesite su savo protiniu centru. Jūs įsišaknyjate gyvenime ir mažiau rizikuojate prarasti fizinę ar psichinę pusiausvyrą.
Būtent per savo centrą žmogus suauga ir tampa pasitikintis savimi, nepriklausomas nuo sėkmės ir pergalių – jo nepalaužia nesėkmės ir pralaimėjimai. Ši, savęs pasitikėjimo, suvokimo būsena yra paprasta: aš esu, kas esu.
Straipsnį vertė ir redagavo į lietuvių kalbą
Sigita Lisauskaitė