Aikido stovykla 2016

Vasaros stovykla prie Baltijos jūros 2016

Stovyklos pradžia

Vaikams: liepos 17 – 23 d.

Stovyklos dalyvių registracija – liepos 17 d., 8.00-8.30 val., autobusų stovėjimo aikštelėje prie spaudos Rūmų, Vilniuje.
Vaikų grįžimas iš stovyklos liepos 23 d. Į Vilnių atvyksime apie 19 val. prie Spaudos Rūmų.

Suaugusiems: liepos 23 – 28 d.
Stovyklos dalyvių registracija – liepos 23 d., 8.00-8.30 val., autobusų stovėjimo aikštelėje prie spaudos Rūmų, Vilniuje.
Suaugusiųjų grįžimas iš stovyklos liepos 28 d. Į Vilnių atvyksime apie 19 val. prie Spaudos Rūmų.

Registruokis dabar! 

 

Prabudus

Ankstyvas vasaros rytas. Žolė padengta rytine krištoline rasa. Pušys savo lieknais ilgais kamienais linguoja į visas puses. O jų žalios kepurės ošia lyg dainuotų sutartinę pritariant jūrai. Galiausiai, atsitokėjęs, pradedi užuosti tokį sakų ir jūros kvapą, persismelkusį rytine gaiva. O akys godžiai skverbiasi į žalumą, kuri čia visur. Motulė Gamta visus mus pasitinka kas rytą savo stebuklinga skraiste.

Štai tokie rytai pasitinka visus stovyklautojus.

O rytinis stovyklos gyvenimas prasideda nuo rytinės pramankštos ir trumpo bėgimo pajūriu, kopomis ar tiesiog nuostabiai kvepiančiu pušynu. Taip, apsnūdęs organizmas vis prašosi grįžti į šiltą guolį, o kiekvienas žingsnis klimpsta smėlyje taip, jog atrodo kito žengti nebepavyks:) Bet… Visiems visuomet pavyksta, o pasibaigus rytinei treniruotei kiekvienas garsiai ar nebyliai pasididžiuoja bent truputį išaugusia valia.

Vasaros stovykla prie Baltijos jūros 2016

Po rytinės treniruotės

Pasibaigus rytinei treniruotei einame praustis ir tvarkytis kambarių. Budintys tvarko stovyklos patalpas bei aplinką. Taip mes bendromis jėgomis mokomės gyventi tvarkingai ir švariai. Rūpinamasis stovykla mus suvienija į vieną komandą ir skatina būti atsakingais ne tik už save, bet ir už kitus. Taip mes ugdome atsakomybę.

Po tvarkymosi ateina metas, kai renkamės pusryčių. Po gardžių pusryčių, pailsėję,  einame prie jūros (jeigu leidžia oro sąlygos) maudytis, degintis ir linksmai žaisti įvairių žaidimų. Jeigu oro sąlygos neleidžia mėgautis saulute ir pajūrio linksmybėmis, tuomet visi renkamės vasaros palapinėje ir linksminamės bei įgauname naujų žinių iš menų pamokėlės.

Sūkurio Aikido stovykla

Sūkurio Aikido stovykla

Prisimaudę ir prisižaidę saulėtame pajūryje, einame į stovyklą ir ruošiamės dienos treniruotei. Dieną, jeigu labai karšta, einame treniruotis į miško paunksmę tarp aukštų pušaičių, kurios savo didelėmis žaliomis kepurėmis mus saugo nuo saulės spindulių. Jeigu oras nėra toks karštas, einame į paplūdimį ant šilto smėlio arba liekame stovykloje ir treniruojamės ant tatamio arba ant žolės.

Sūkurio Aikido stovykla Sūkurio Aikido stovykla

Prisitreniravus ateina metas pietums ir poilsiui. Pietaujame bendrame valgomajame arba, jeigu leidžia oras, einame į lauką valgyti gryname ore. O valgant gryname ore ir apetitas gerėja, čia žiūrėk ir ne vieną porciją norisi pakartoti. Būna dienų, kuomet patys savo rankomis gaminamės pietus. Tuomet stovyklautojai visi kartu dirba, stengiasi: kas neša malkas, kas pjausto daržoves ir vaisius, kas ruošia laužavietę. Būna smagu ir linksma.

Sūkurio Aikido stovykla Sūkurio Aikido stovykla

 

 

 

 

 

 

Registruokis dabar! 

O vakare…

Laikas stovykloje taip greitai bėga, kad nepastebi kaip ir vakaras ateina. O su vakaru ir vakarinė treniruotė. Vakarais imame Aikido ginklus ir laviname jau išmoktus judesius ir pratimus arba mokomės naujų derinių. Vakarinėse treniruotėse dar atrandame laiko pasimokyti ir akrobatikos elementų. Dažnai nutinka, kad besitreniruojant nė nepastebime, kaip ateina laikas vakarieniauti. O su vakariene į stovyklą atkeliauja poilsio ir laisvo laiko metas.

Sūkurio Aikido stovykla Sūkurio Aikido stovykla

 

 

 

 

 

 

Laisvalaikį stovyklautojai leidžia įvairiai. Kas skaito savo mėgstamą knygą, kas žaidžia šachmatais, kas tiesiog bėgioja po stovyklą ir gaudo vienas kitą, o kažkas, kas dar kupini jėgų, žaidžia tinklinį ar krepšinį pasiskirstę į komandas. Vyresnieji, būna, aptarinėja įdomias gyvenimiškas ir jiems aktualias temas. Būna vakarų, kai suaugusių diskusijos užsitęsia iki vėlumos ir susivokiama, kad jau metas eiti miegoti, nes artėja rytinė treniruotė ir reikia duoti kūnui bei protui pailsėti.

Sūkurio Aikido vasaros stovykla Sūkurio Aikido vasaros stovykla

Naujovė

Šiais metais visi stovyklautojai turės galimybę susipažinti ir pramokti masažo subtilybių. Įvaldę masažo techniką, greičiau atgausite jėgas po įtemptos dienos darbe arba mokykloje, sužinosite apie kūno sandarą, pagerinsite kraujotaką bei medžiagų apykaitą.

Registruokis dabar! 

Apibendrinus

Ilgametę darbo patirtį turintys stovyklos treneriai pasirūpins aktyviu stovyklautojų laisvalaikiu, organizuodami ne tik linksmas ir kūrybingas užduotis, bet ir fizines savybes lavinančius pratimus. Aikido pratimai lavins reakcijos greitumą, ištvermę bei kitas fizines savybes –  greitumą, koordinaciją, lankstumą, ištvermę. Stovyklautojai mokysis taisyklingos laikysenos, aktyvins ir plėtos organizmo sistemų veiklą, formuos žmogaus judesių grožio supratimą.

Taip pat ugdys charakterį ir dorovines savybes: valią, ryžtą bei drąsą, dėmesio sutelkimą, atmintį bei vaizduotę, mokėjimą valdyti emocijas, draugiškumą, sąžiningumą, pagarbą partneriui, pasitikėjimą savo jėgomis.

Po stovyklos

Po stovyklos grįšite namo:

  • įgiję sveikos gyvensenos, sveikatos stiprinimo žinių
  • atgavę vidinę ramybę
  • atsisakę ydingų įpročių (persivalgymas, persimiegojimas, besaikis saldumynų vartojimas, nesveiko maisto vartojimas, nesportavimas ir pan.)
  • atsikratę įtampos nuo darbų ir mokslų bei pailsėję
  • įgiję naują požiūrį į sveiką gyvenimą.
Vietų skaičius ribotas!

Bendra informacija

Stovyklos pradžia

Vaikams: liepos 17 – 23 d.

Stovyklos dalyvių registracija – liepos 17 d., 8.00-8.30 val., autobusų stovėjimo aikštelėje prie spaudos Rūmų, Vilniuje.
Vaikų grįžimas iš stovyklos liepos 23 d. Į Vilnių atvyksime apie 19 val. prie Spaudos Rūmų.

Suaugusiems: liepos 23 – 28 d.
Stovyklos dalyvių registracija – liepos 23 d., 8.00-8.30 val., autobusų stovėjimo aikštelėje prie spaudos Rūmų, Vilniuje.
Suaugusiųjų grįžimas iš stovyklos liepos 28 d. Į Vilnių atvyksime apie 19 val. prie Spaudos Rūmų.

Į stovyklos kainą įeina: kelionė autobusu Vilnius-Melnragė-Vilnius; kiekvieną stovyklos dieną – pusryčiai, pietūs ir vakarienė, nakvynė, 3 treniruotės, treneriai, laisvalaikio renginiai, paskaitos, menų pamokos.

Informacijai ir klausimams:
El. paštas: info@aikidoaikikai.lt; Mob.: +370 656 45268; +370 656 45265; +370 612 00688

Stovykloje būtinų daiktų sąrašas 

  • Rankšluostis, maudymosi glaudės (maudymosi kostiumėlis), kepuraitė nuo saulės, šlepetės;
  • Kremas nuo saulės;
  • Neperšlampama striukė, 2 sportiniai kostiumai (treniruotėms), keletas sportinių marškinėlių;
  • Dvi poros sportinių batų, vilnonės puskojinės;
  • Dantų šepetėlis, dantų pasta, muilas, rankšluostis veidui, rankšluostis kojoms ir kiti tualetiniai reikmenys;
  • Aikido apranga – keikogi (kas turi);
  • Bokenas – medinis kardas (kas turi);
  • Piešimo albumas, spalvoti pieštukai, 2 teptukai (mažas ir didelis), akvarelė, juodas tušas (vaikams);
  • Pagal pageidavimą – miegmaišis, turistinis kilimėlis, asmeninis puodelis ir šaukštas;
  • Sumuštiniai į kelionę, smulkūs pinigai užkandžiams kelionėje iš stovyklos.

Praėjusių stovyklų akimirkos (GALERIJA):

2014 metai nuotraukos video

2013 metai nuotraukos video

2010 metai nuotraukos

2009 metai nuotraukos

2008 metai nuotraukos

 

Registruokis dabar! 

Vietų skaičius ribotas!

 

Stovyklautojų įspūdžiai ir atsiliepimai

Eglė Gimžūnaitė, 26 metai.

Ši aikido stovykla buvo pirmoji, kurioje dalyvavau. Kadangi dirbu, pavyko ištrūkti tik savaitgaliui, bet drąsiai galiu teigti, kad tai buvo vienas geriausių savaitgalių šią vasarą. Parsivežiau tiek įspūdžių, kad net sunku išskirti kas patiko labiausiai.Rytinė mankštelė užsibaigianti saulės pasveikinimu, krosiukas pajūriu arba mišku bei treniruotė finiše įkrauna tiek energijos, tiek gerų emocijų visai dienai. Dabar jau iš patirties galiu teigti, kad aikido stovykla tai atgaiva kūnui ir sielai. Per dvi ten praleistas dienas pavyko ir pasportuoti, ir pailsėti, ir nesavumo būsenoje pabūti (su tinko ir visų stovyklautojų pagalba kiekvienam teko bent po keletą kartų pakilti į orą), taip pat patirti ką reiškia būti užkastai smėlyje, stovėti ant stiklų bei vinukų. Prie viso šito dar reiklų pridėti puikią kompaniją, jaukią atmosferą ir gaunasi nuostabi stovykla, kurią rekomanduoju visiems be išimties. Tereikia nepamiršti, kad stovykla būna tik kartą metuose ir ją pražiobsojus reiks laukti ištisus metus. Tad nedvejokite ir planuokite laiką iš anksto, tikrai nenusivilsite ;)

– – – – –

Kristina Urbaitytė

Apie Aikido stovyklą centriuke legendos sklando: daug treniruočių, pusryčiams – košmaro verta košė, kitas maistas irgi pernelyg sveikas, daug vaikų (kuriems stovykla didžiąja dalimi ir skirta), rytinės, pietinės, vakarinės treniruotės. Šmėsteli, kad bus čia kaip įsivaizduojamoje koncentracijos stovykloje: bent kelios treniruotės per dieną skamba alinančiai, o gandai apie maistą verčia galvoti, jog gyvensiu pusbadžiu.

Nepaisydami visų kalbų, susimasinę važiuojame keliese – žvalgomajam savaitgaliui. Aišku, kuprinėse, taip kaip skirstomi pinigai keliaujant, paskirstyta ir batonėlių „Snickers“ amunicija. Jei energijos ir saldumo pritrūktų.

Saulė plieskia taip, kad vandens automobilyje – kaip į dykumą. Iš Vilniaus – Kaunas, o ten – kamštis.

Pėsčiojo greičiu išsikrapštom, vėl greitkelis, šone – gaisras, galiausiai – Klaipėda ir neveikiantis išmaniajame telefone žemėlapis, klaidžiojimai, pora gerų žmonių, atrasta Melnragė, pakelti vartai, stovykla. Sveikatingas burbulas, kurio ribos apibrėžtos stovyklos vartų, keleto miško takelių, jūros, molo.

Sekti stovyklos darbotvarke, klausytis trenerių, dėti pastangas mankštinantis, padėti kitiems, neburbėti – tokios buvo pagrindinės taisyklės. Ne pagal taisykles – kontrabandiniai saldainiai, vėlyvi pasėdėjimai ir pašnekėjimai, taip pat – ilgai rusenęs, bet sąžiningai prižiūrėtas bei užgesintas laužas.

Rytas, septinta valanda, saulė jau aukštai – pliskina į numiegotus veidus ir užsiblaususias akis, o čia – mankšta, spartūs pritūpimai ir keleto kilometrų bėgimas basomis pajūriu. Vėjui pučiant nuo jūros, kojoms pasiekus vandenį, miegai išsilaksto, ir vyksta treniruotė smėlyje ar miške, tarp pėdų painiojantis gurguolėms. Aikido technikoms tos keistos ir nuo tatamio nutolusios aplinkos pridėjo naujos kokybės, privertė darkart pergalvoti judėjimo principus. Šokinėjimai ant tinklo parodė, ką reiškia skraidyti, o stiklo šukių, vinių „kutenimai“ – priminė apie visus paduose esančius nervinius taškelius ir praskaidrino akis.

Keliaudami namo, kalbėjome, kad buvo tobulas savaitgalis – aktyvus, veiklos ir geros kokybės poilsio kupinas. Kad gera patirti dar nepatirtus dalykus ir pasidžiaugti, kad vis daugiau gali ar kad vis geriau pavyksta.

PS. Sveikai maitintis besistengiančiam žmogui maistas tikrai nebuvo problema. Tik tiems, kas kerta traškučius ir maistą greitose užkandinėse, buvo šiek tiek sunkiau. Pusryčiams skirta košė buvo gardi, o pietums – grikių paplotėliai, blynai, sriuba su puskalniu daržovių, buvo pats tas – lengva, tačiau sotu.

PSS: Pirmadienį, sėdint darbe, jau pasidalijus įspūdžiais su kolegomis, į ketvirtą darbo su kompiuteriu valandą pradėjo dilgčioti kojos – reikalavo į parką ar prie upės, pajudėti.

– – – – –

Aušra Kaminskaitė, 23 metai.

Iš esmės gyvenimas stovykloje (bent jau vyresniems, kurie dar geba išgyventi be šiuolaikinių technologijų) beveik nesiskiria nuo normalaus eilinio žmogaus dienovarkės – keliesi prieš septynias, dirbi (pavadinkim treniruotes darbu), valgai, miegi, dirbi, valgai, miegi, dirbi, valgai, miegi. Kartais įsimaišo ir kokia kultūros apraiška – filmas ar meno pamokėlė. Skritumas nuo normalios eilinių žmonių dienotvarkės tik tas, kad čia neskamba telefonai, o jei kas nors ir sugalvoja duoti naujo darbo ar tiesiog paprašyti paslaugos, gali ramia sąžine pasakyti, kad esi atsijungęs nuo facebook’o, internetinės bankininkystės ir apskritai civilizacijos, tad teks kurį laiką palaukti. Nes dabar, pavyzdžiui, einam prie jūros arba tuoj bėgsim (jei treneriui Vytautui gera nuotaika – vingiais, kalvelėm ir ilgai) į mišką treniruotis tarp kankorėžių.

Tiesą sakant, sunku būtų pasakyti, ką tokio žmogus išmoksti stovykloj. Naujesnių pratimų dar tiek neatidirbi, kad galėtum sakyti, jog išmokai. Atsispaudimų aš, asmeniškai, vis dar nepadarau. Va, ką tikri gerai patreniruoji, tai stovėseną – o kaip kitaip, kai per maždaug dvidešimt treniruočių nėkart neatsiduri ant lygaus paviršiaus – tai klampus smėlis, tai kalnelis, tai koks kelmas, pasirodo, buvo netoliese… Į sveikatą ir tai, kad susitaikai su mintim, jog kasdien reikės daryti kažką, prie ko esi nepratęs, ir ką daryti atrodo nemalonu/sunku/gėda/baisu. Pasirodo, paprasčiau nei buvo galima tikėtis.

Ir dar. Dabar, praėjus kiek laiko ir logiškai pasvarsčius, drįsčiau teigti, kad maisto dalinimas – pati prestižiškiausia pareiga stovykloje. Gali šaukti, rėkti ant žmonių, netgi kurį nors įžūlesnį pastumti, o jie vis tiek niekada nepyks ir per daug nepriešgyniaus, dargi tau anksčiau išvažiuojant susirūpins – “o kas dabar mums dalins maistą?..” Kelias į visų širdis veda per skrandį.

– – – – –

Sandra Staigytė, 16 metų.

Stovykla man labai patiko, padėjo nugalėti kai kurias baimes, pagaliau sugebėjau atsistoti ant vinių ir stiklų ir dėl to labai savimi didžiuojuosi. Skaniai maitino ir maisto buvo PAKANKAMAI. Niekada nelankiau Aikido, bet sugebėjau per stovyklą išmokti kai kuriuos pratimus. Nepatikdavo rytais anksti keltis, bet laikui bėgant tai tampa kaip įprotis ir nebebuvo taip sunku.
Registruokis dabar! 
Paskubėkite!

Vietų skaičius ribotas!

 

FacebookmailFacebookmail