Aikido vasaros stovykla prie Baltijos jūros

2008 m. birželio 14 – 22 dienomis vyko Aikido Aikikai asociacijos SŪKURYS organizuota Aikido vasaros stovykla Melnragėje šalia Klaipėdos.

Į vasaros stovyklą susirinko 45 Aikido besitreniruojantys vaikai, paaugliai ir suaugusieji, o taip pat tie, kurie domisi kovos menais, Rytų kultūra bei tradicijomis.

Stovykla vyko jaukioje poilsiavietėje Melnragėje prie jūros (100 m. iki pakrantės). Stovyklavietė buvo įkurta uždaroje teritorijoje, kurios kieme įrengta sporto aikštelė (kas suteikė galimybę laisvalaikiu žaisti krepšinį, tinklinį), laužavietė, pirtis. Taigi, stovyklautojams buvo sudarytos palankios sąlygos tiek aktyviam poilsiui, tiek, atitrūkus nuo miesto šurmulio, mėgautis sodria pajūrio ramybe.

Stovyklautojai buvo apgyvendinti dviejuose mediniuose sodybos nameliuose. Gyvenama buvo 4 – 6 vietų kambariuose, kurių kiekviename gyveno ir jaunesniasiais aikidokais rūpinosi po vieną vyresnįjį aikidoką. Tokiu būdu, buvo sukurtos sąlygos tiek disciplinai ir tvarkai palaikyti, tiek ir pagarbos ugdymui bei bendradarbiavimui puoselėti. Kiekvieną dieną būdavo skirta laiko kambarių bei gyvenamosios aplinkos tvarkymui, kas padeda ugdyti valią bei atsakingumą, o taip pat yra sveikos gyvensenos dalis. Tikima, jog tvarkinga išorė skatina vidinę darną, o švariam kūne bei tvarkingoj aplinkoj – švaresnės ir mintys, todėl kaip privalumas buvo ir tai, jog kiekviename aukšte buvo įrengti dušai ir tualetai. :)

Sveikai gyvensenai puoselėti bei gerai savijautai palaikyti buvo pritaikytas ir stovyklos valgiaraštis. Maitinimas vyko 3 kartus per dieną pagal subalansuotą grafiką. Pusryčiams kiekvieną rytą buvo patiekiamos įvairios sveikuoliškos košės, pietums sriuba bei antras patiekalas, o vakarienei buvo duodama vaisių, atsigerti buvo galima namų gamybos kompotų ar arbatos. Buvo vengiama bet kokių pusfabrikačių, prioritetas buvo skiriamas šiltam, naminiam, sveikuoliškam valgiui. Tiesa, toks „griežtas“ grafikas neliko be vaikams mielų išimčių, kurių viena buvo – ledų valgymas. Valgio ritualas vyko bendroje valgykloje, maistą dalindavo vyresnysis aikidokas, kurio statusas stovyklos pabaigoje pastebimai išaugo :). Aikido egzistuoja principas rei, kuris teigia, jog viskas turi prasidėti ir baigtis pagarba ir dėkingumu, todėl neatsitiktinai kiekvieno valgio pradžioje aikidokai garsiai choru bei japoniškai palinkėdavo vienas kitam itadakimas (gero apetito), o po valgio ištardavo – gochizo: sama deshita (ačiū už vaišes).

Treniruotės vyko 3 kartus per dieną. Kiekvienai dienai buvo paskirstytos šios treniruotės:

  • Aikido Aikikai treniruotės;
  • Treniruotės su tradiciniais Aikido ginklais (mediniu kardu – boken, lazda – dzio);
  • Bendros kūno lavinimo treniruotės;
  • Treniruotės nestandartinėmis sąlygomis.

Per pirmąją rytinę treniruotę buvo bėgama prie jūros bei palei jūrą link molo akmenų. Bėgimas palei jūrą nebuvo paprasta užduotis ankstų rytą, tačiau sveikas pajūrio oras bei lengvas rytinis bėgimas buvo puiki atgaiva snūduriuojančiam organizmui pažadinti. Sekanti rytinės treniruotės dalis – bėgimas per molo akmenis – buvo treniruotė nestandartinėmis sąlygomis. Prižiūrimi trenerių bei instruktorių aikidokai turėjo galimybę bėgti molo akmenimis, kas ugdė koncentraciją, stabilumo pojūtį, vystė vestibiuliarinį aparatą bei leido pajusti savo kūno (svorio) centrą, Aikido vadinamą karada no dziushin. Trečioji treniruotės dalis būdavo skirta Aikido Aikikai pratimų tobulinimui. Treniruotės pabaigoje buvo galimybė atsigaivinti išsimaudant jūroje.

Antrosios treniruotės metu būdavo susitelkiama ties darbu su tradiciniais Aikido ginklais (mediniu kardu – boken bei lazda – dzio). Treniruotės vykdavo tiek kopose prie jūros, tiek sodybos sporto aikštelėje

Trečioji, vakarinė, treniruotė būdavo skirta bendrąjam kūno lavinimui. Buvo atliekami bendrojo fizinio parengimo pratimai, gimnastika bei akrobatika. Atliekant šiuos pratimus buvo taikomos tokios priemonės kaip didžiulės pripūstos rato kameros, kūlversčiams ir kitiems akrobatiniams elementams atlikti buvo tiesiama minkšta treniruočių danga – tatamis. Akrobatikos elementų mokymasis naudingas yra tuo, jog ugdo žmoguje savo kūno pojūtį erdvėje. Kasdieninėje rutinoje žmogus dažniausiai atlieka tuos pačius įprastus judesius, kas sąlygoja ir ribotą savo kūno pajautimą. Atliekant akrobatinius elementus žmogus mokosi orientuotis erdvėje, esant skirtingoms kūno padėtims, lavina koordinaciją, vikrumą bei lankstumą.

Taip pat vyko treniruotės nestandartinėmis sąlygomis – mėtymas ant tinklo, šaudymas iš tikro bambukinio lanko, o taip pat vieno profesionaliausių Lietuvos kaskadininkų – Slavos Samuchovo (iš Lietuvos kaskadininkų komandos „Vilkas“) vedama treniruotė/paskaita:

  • Treniruotė ant tinklo vyko vieno iš aikidokų „išmetimu“ į aukštį, kitų aikidokų ritmingo bei tarpusavyje suderinto tinklo įtempimo metu. Kaip ir Aikido technikos atlikimo metu, „skrydžio“ virš tinklo metu yra svarbu išmokti laikytis stabilumo suteikiančios pozicijos, kuri atsiranda tuomet, kai – per daug neatsipalaiduojama bei per daug neįsitempiama. „Skrydis“ virš tinklo yra svarbus ne tik tuo, kad ugdo svorio centro pajutimą ar lavina koordinaciją, tačiau ir tuo, jog skatina pasitikėjimą kolektyvu, atsakomybės jausmą, atskleidžia uke ir nage santykį.
  • Kalbant apie šaudymo iš tikro bambukinio lanko užsiėmimus, svarbu pažymėti tai, jog jų metu yra ugdomas tikslumas, koncentracija bei kūno suderinimas su protu.
  • Kaskadininko Slavos Samuchovo treniruotė/paskaita buvo ne tik linksma, įdomi ar egzotiška, tai buvo ekskliuzyvinė galimybė susipažinti su kaskadininko profesija, šio darbo specifika, subtilybėmis bei užkulisiais. Aikidokai turėjo neeilinę galimybę „savo kailiu“ išbandyti bei sudalyvauti kaskadinių veiksmo scenų kūrimo procese, tapti šio proceso aktyviais dalyviais.

Nors Aikido stovyklą galima būtų įvardinti kaip disciplinuotą sportinę stovyklą, į programą buvo darniai įtraukti ir papildomi teminiai užsiėmimai – menų pamokos arba paskaitos. Pagrindinė šių užsiėmimų tema ir tikslas buvo – supažindinti aikidokus su tam tikrais Rytų kultūros elementais bei skatinti kūrybinį aktyvumą. Stovykloje buvo pravestos kaligrafijos (hieroglifų piešimo), indiškų šokių, origamio lankstinių, portretų piešimo pamokos. Taip pat, kiekvieną vakarą būdavo organizuojamos rytietiškų meninių bei animacinių filmų peržiūros.

Ne paslaptis, jog kaligrafijos menas (Shodo – rašymo kelias) yra laikomas tampriai susijusiu su darbo su kardu menu. Teigiama, jog kaip ir technika su kardu, hieroglifų piešimas reikalauja laisvos rankos ir aiškaus žvilgsnio. Kaligrafija vienu metu yra tarsi meditatyvinė tapyba, mokanti šalinti įtampą bei nusiraminimą skatinanti veikla, ir kartu tai menas, reikalaujantis susikaupimo ir atidumo, tikslumo bei išbaigtumo. Be abejo, kita ne mažiau svarbi kaligrafijos pamokų vertė – pažintis su Japonijos rašmenimis bei jų rašymo technika.

Visiems labai įsimintinas ir džiugus vakaras buvo sulaukus svečių iš Japonijos ambasados Lietuvoje. Į stovyklą atvyko p. Ikumi Shiba (Attache, Kultūros ir informacijos skyrius) ir p. Gabija Traškaitė (Patarėja, Kultūros ir informacijos skyrius). Stengiantis perteikti kuo autentiškesnę Japonijos kultūros dvasią, atstovės iš ambasados vedė savo programą, pasipuošusios tradiciniais japoniškais kimono apdarais. Taip pat japonų kalba (su vertimu į lietuvių kalbą) buvo sekama japoniška lėlių teatro pasaka. Vėliau tiek jaunųjų, tiek vyresniųjų aikidokų dėmesį prikaustė rodomas filmas apie Japonijos kultūrą. Galiausiai, iš specialaus japoniško spalvoto popieriaus buvo mokoma išlankstyti gervę, o iš japoniškų laikraščių – samurajaus šalmus. Vakaro finale, visus užbūrė rodytas režisieriaus Hayao Miyazaki japonų anime filmas „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ (Sen to Chihiro no Kamikakushi).

Daugelį džiugino ir tai, jog stovykloje buvo pakankamai laisvo laiko, kurio metu aikidokai galėjo rinktis jo praleidimo būdą. O būdų tikrai būta įvairių: nuo aktyvaus poilsio sporto aikštelėje iki ramaus poilsio klausantis jūros ošimo ar tiesiog smagaus tarpusavio bendravimo.

Stovyklos pabaigoje įvyko bendras fizinio ir techninio pasirengimo testas, taip pat vyko diplomų įteikimo, už aktyvų dalyvavimą Aikido AIKIKAI vasaros stovykloje, šventė. Šventės siurprizu bei dvasinio (psichologinio) pasirengimo išbandymu buvo vaikščiojimas stiklais bei stovėjimas ant vinių plokštės.

Ši stovykla aikidokams paliko begalę gerų įspūdžių bei vertingos patirties kraitį, kurio ant pečių neteks nešioti :) Buvo atrasta puiki aplinka bei sukurta tinkama atmosfera, tinkanti tiek fizinei, tiek dvasinei, tiek kūrybinei praktikai. O stovykloje patirtas nuoširdus bendradarbiavimas, draugiškumas, pasitikėjimas, pagarba bei baimių įveikimo patirtis sukūrė pozityvumą, kuris pravers gyvenimo „stovykloje“.

Kaip sako vienas iš jaunųjų aikidokų „liko nepaminėta daug gerų dalykų, bet juos pamatysite tik atvykę čia“. Taigi sėkmės ir galbūt iki pasimatymo. :)

FacebookmailFacebookmail