Dodžio yra ypatinga vieta praktikuojantiems Budo (jap. bu 武 – kovos technika + dō 道 – kelias) – japonų kovos menų filosofinis pagrindas, reiškiantis žmogaus charakterio vystymą studijuojant kovos technikas (aikido, karate, kendo, judo ir kt.).

Nebus perdėtai pasakyta, kad Dodžio nėra įprasta sporto salė, kur vyksta sportinės veiklos, ar pasilinksminimų vieta, bet taip pat ir nėra šventykla ar maldos namai.

Pavyzdžiui, kada jūs ateinate pas ką nors į svečius, jūs nusiimate kepurę, paltą, batus ir su visais pasisveikinate, taip parodydami savo mandagumą ir pagarbą visiems. Jūs gi negalite atsisėsti ten kur jūs sugalvojote ir negalite gi išeiti iš šių namų su visais neatsisveikinę. Jūs stengiatės būti su visais darnoje ir tuo kas vyksta namuose ir esate labiau sutelkę dėmesį savo elgesiui. 

Taigi, tokiu elgesio pavyzdžiu mes ir turėtumėme vadovautis Dodžio. Pavyzdžiui, kada mes įeiname, laikomės kairės pusės. Ši pusė yra skirta jauniesiems mokiniams ir pradedantiesiems. Iš šios pusės savo dėmesį nukreipiame į pagarbos sieną (Šomen pusė). Ši (dešinė) pusė yra skirta mokytojams ir instruktoriams. 

Aikido Dodžio tai vieta, kur įsisavinamas kovos menas, tai Aikido šventovė, kurioje vyrauja:

• drausmė;
• tvarka;
• ramybė;
• susikaupimas;
• nusiteikimas kovos meno įsisavinimui;
• dvasiniam tobulėjimui.

Aikido Dodžio galioja vidaus taisyklės, pagrįstos Aikido mokymo ir etikos principais.

Do – jo (Dodžio) vieta Kelio suvokimui.

Do – Kelias.

Džio – vieta arba patalpa.

Išlikite dėmesingi viskam, kas vyksta, kas akimirką jūsų gyvenime.