Šį straipsnį pasirinkome neatsitiktinai. Kadangi Aikido yra stipriai susijęs su žmogaus dvasiniu ugdymu, jo vidiniu pasauliu ir aplamai su žmogaus gyvenimo keliu. Tad šis straipsnis ir yra būtent apie GYVENIMĄ DABAR.
Mes įtikime sau, kad gyvenimas taps geresnis, kuomet vesime (ištekėsime), susilauksime kūdikio, po to dar vieno… Tada mes nusimename, kad mūsų vaikai dar maži, ir laukiame, kad viskas pagerės, kada jie paaugs… Tuomet mes pergyvename, kad jie tapo paaugliais ir mums reikia kažkaip su jais sugyventi. Ir be abejo, mes tapsime laimingesni, kada jie išaugs iš savo „…niolikos“.
Mes sakome, kad mūsų gyvenimas taps geresnis, kada sutuoktinis (sutuoktinė) susitvarkys savo reikalus, kada bus daug geresnis ir gražesnis automobilis, kada pasiimsime atostogas, kada išeisime į pensiją…
Tiesa tame, kad nėra tinkamesnio laiko tam, kad būti laimingu, kaip dabar.
Jeigu ne dabar, tuomet kada?
Tavo gyvenimas visada bus pilnas iššūkių. Geriau viską priimti taip, kaip yra ir į nieką nežiūrint būti laimingu dabar.
Ilgą laiką rodėsi, kad štai, štai jau prasidės. Tas tikrasis gyvenimas. Tačiau visada vis nutinka kokie tai sunkumai kelyje, skaudūs išbandymai, kuriuos reikia praeiti; darbas, kurį reikia užbaigti; laikas, kurį reikia skirti; sąskaitos, kurias reikia apmokėti. Va po to tai jau užgyvensime.
Ir pagaliau mes suprantame, kad tie sunkumai ir buvo pats gyvenimas. Šitas suvokimas padeda mums suprasti, kad nėra jokio kelio į laimę.
Laimė – ir yra tas Kelias.
Todėl mėgaukitės kiekvienu momentu. Gana laukti mokyklos pabaigimo, studijų pradžios, laukti, kada bus darbas, iki vestuvių, iki penktadienio vakaro, iki sekmadienio ryto, laukti naujo automobilio, iki pilno atlyginimo, iki pavasario, iki vasaros, iki rudens, iki žiemos, iki mėnesio pirmos ar penkioliktos dienos, iki kada tavo kūrinį ar darbą įvertins visuomenė, kada numirsi, kada vėl užimsi… prieš nusprendžiant būti laimingu (laiminga).
„Laimė – tai KELIAS, o ne paskirties vieta.
Nėra kito laiko tam, kad būti laimingu, kaip… DABAR!
Gyvenk ir mėgaukis šiuo momentu“.
Nežinomas autorius
Dabar pagalvokite ir atsakykite į į šiuos klausimus:
- Išvardink penkis turtingiausius planetos žmones.
- Įvardink penkias paskutines „Mis Pasaulis“.
- Išvardink penkis paskutinius Nobelio premijos laureatus.
- Išvardink penkis paskutinius „Oskaro“ kinopremijos laureatus už geriausią vaidmenį.
Ne visai pavyko? Sunkoka, taip? Nesijaudink, tik nedaugelis tai atsimena.
Aplodismentai nutyla!
Apdovanojimai pasidengia dulkėmis!
Laimėtojus greitai pamiršta.
O dabar atsakyk į šiuos klausimus:
- Įvardink tris mokytojus, kurie įnešė indėlį į tavo išsilavinimą.
- Įvardink tris draugus, kurie tau padėjo sunkiu momentu.
- Prisimink keletą žmonių, kurie tau sukėlė ypatingus jausmus.
- Išvardink penkis žmones, su kuriais tau patinka leisti laiką.
Įmanoma? Tai lengviau, taip?
Žmonės, kurie kažką – tai reiškia tavo gyvenime, nėra „geriausių“ reitinge, neturi daugiau nei kiti pinigų, nelaimėjo didžiausių prizų…
Tai tie, kurie rūpinasi tavimi, brangina tave, tie, kurie į nieką nežiūrint lieka su tavimi drauge.
Susimastyk apie tai akimirkai. Gyvenimas labai trumpas!
O tu, kokiame esi sąraše? Nežinai?
Leisk paspausti tau ranką.
Tu ne tarp pačių „įžymiausių“, bet tarp tų, kuriuos prisimena.
Prieš kurį laiką, Sietlo olimpiadoje, devyni atletai stovėjo prie 100 metrų bėgimo starto linijos. Jie visi buvo fiziškai ir protiškai neįgalūs.
Nuaidėjo starto šūvis ir prasidėjo bėgimas. Nevisi bėgo, bet visi norėjo dalyvauti ir laimėti. Jie prabėgo trečdalį distancijos, kuomet vienas iš berniukų parklupo, padarė keletą persivertimų ir pargriuvo. Jis pradėjo verkti. Likusieji aštuoni dalyviai išgirdo jo verksmą. Jie sulėtino bėgimą ir susižvalgė. Jie sustojo ir grįžo atgal. Visi. Mergaitė su Dauno sindromu prisėdo greta, apkabino jį ir paklausė: „Dabar tau geriau?“. Po to jie, visi devyni, ėjo petys petin iki finišo. Visi žiūrovai atsistojo iš savo vietų ir plojo. Aplodismentai tęsėsi labai ilgai…
Tie, kas tai matė, iki šiol apie tai kalba. Kodėl?
Todėl, kad giliai savyje mes visi žinome, kad svarbiausias dalykas gyvenime – „reiškia“ kur kas daug daugiau, nei, kaip „nugalėti“ dėl savęs.
Pats svarbiausias dalykas gyvenime – tai padėti kitiems laimėti. Netgi, jeigu tai reiškia, kad reikia sulėtinti ar pakeisti asmenines lenktynes.
„Žvakė nieko nepraranda, jeigu nuo jos užsidegė kita žvakė“.
Straipsnį išvertė ir redagavo
