Interviu su 7-ojo Dan meistru SHIGERU SUGAWARA žurnale „Laima“.
Tarkim, sekdamos japonų pavyzdžiu sulieknėjote. Tačiau tai — tik pusė darbo. Kita – susikurti stangresnį, grakštesnį, žodžiu, dailesnį kūną. Apie aikido galimybes girdėjote? Kalbamės su 7-ojo dano (pakopos) meistru SHIHANU SHIGERU SUGAWARA, kuris bendradarbiauja su aikido „Aikikai“ asociacija „Sūkurys“ ir Lietuvoje veda tarptautinius seminarus.
Noriu paklausti apie moterims itin rūpimą dalyką – ar galima praktikuojant aikido, Rytų kovą, pagražėti?
Moksliškai to niekas netyrinėjo, tačiau gyvenimas patvirtina. Pasakysiu taip: tie, kurie praktikuoja aikido, atsiveria iš vidaus ir tai atsispindi išorėje. Vedu seminarus įvairiose šalyse Europoje, Azijoje, Siaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, stebiu žmones ir matau, kad ši taisyklė — universali. Tačiau moterų poreikiai skiriasi: pavyzdžiui, Lietuvoje jos stengiasi nepraleisti nė vieno mokytojo judesio, viską daro susikaupusios, siekia perprasti aikido subtilybes, o amerikietės gali stovėti ir gurkšnoti kolą, nors tuo metu vyksta intensyvi treniruotė.
Grožis – tokia plati sąvoka… Kaip aikido paveikia moterį?
Pasikeičia judesiai — jie tampa plastiški ir harmoningi. Kūnas įgauna lankstumo, stangrumo ir tvirtumo, nes lavėja vidiniai raumenys. Pagerėja koncentracija, išauga pasitikėjimas savimi, atsiranda vidinė ramybė. Sutikite — visa tai susiję su grožio
sąvoka. Man labai gražios tos moterys, kurios atlieka aikido judesius taip pat grakščiai, tiksliai, užtikrintai kaip vyrai. Daug kas stebisi, kaip šešiasdešimtmetės aikido mėgėjos greitai bėgioja, minkštai, plastiškai griūva… Osteoporozė joms nebaisi (juokiasi). Kažkada ši dvikova buvo tik vyrų pasaulis, tačiau įvairiose šalyse daugėja ja besidominčių moterų – dėl to man labai labai džiugu. Tiesą sakant, aikido gal net labiau tinka moterims nei vyrams, nes čia nereikia šiurkščios fizinės jėgos, galingų raumenų… Moterys turi didelę galimybę tobulėti. Pavyzdžiui, aikido – puiki tarpusavio santykių mokykla: treniruojamasi poromis ir pratinamasi labai gerai jausti, suprasti kitą žmogų, išlaikyti saugų atstumą, nekonfliktuoti ir apsiginti, jei toks poreikis kyla. Galioja taisyklė – jei gindamasis pargriauni kitą žmogų, turi tai padaryti taip, kad jis nenukentėtų, nesusižeistų… Visa tai gali būti naudojama kasdien įvairiose gyvenimo srityse ir duoti nenuneigiamą naudą. Dėl šios
priežasties Japonijos kompanijos, kurių vadovai domėjosi ir užsiiminėjo aikido, netgi samdė trenerius savo darbuotojams. Pasitaikydavo ir kuriozinių situacijų: direktorius liepia eiti pavaldiniui į treniruotę, šis atsikalbinėja: „Bet aš nespėju darbo padaryti!“, tačiau jo neišgelbsti net toks argumentas! (Juokiasi.) Tiesa, ekonominė krizė situaciją pakeitė aikido nenaudai. Tačiau grįžkime prie jūsų klausimo. Argi moteris, kuri yra perpratusi štai tokį santykių meną, nėra graži?.. Aikido atpratina nuo egoizmo, išmoko galvoti apie kitą žmogų.
Žmona ir jūs nežinote, kas yra šeimyninis barnis?
Aš labai daug važinėju po pasaulį. Kadangi manęs niekada nėra namie, ir barnių nėra… (Juokiasi.)
Skaičiau, kad aikido, be visa kita, padeda sulaužyti įsisenėjusius įpročius? Kaip žinia, būtent jie dažniausiai kalti dėl nesugebėjimo padaryti tai, ką norėtume… Kad ir reguliariai nueiti į sporto salę, užuot reguliariai sėdėjus prie televizoriaus, kuris meistriškai augina kilogramus…
Man atrodo, įpročius padeda laužyti bet kuri aktyvi ir ilgai trunkanti veikla, todėl šia prasme aikido nesureikšminčiau. Kita vertus, tie, kurie užsikrečia aikido, atsikrato daugelio šiuolaikinės visuomenės stereotipų ir tokiu būdu gerokai praplečia mąstymo rėmus, o tai yra prielaida atsisveikinti su nenaudingais įpročiais. Beje, ilgi lakuoti nagai, palaidi plaukai, makiažas ir aikido treniruotė – nesuderinami dalykai. Pastebėjau, kad aikido pakoreguoja ir šią moterų gyveninio pusę, – jos tampa sau gražios be visokių pagalbinių priemonių.
Kalbino:
