Atsidūrę gamtoje – savo pervargusioms smegenims darome didelę paslaugą. Gamta kūrybiškumą gali pagerinti net iki 50 proc., o pasivaikščiojimas miške streso hormonų lygį sumažinti net 16 proc. Nustoję skubėti ir dirbti, atsidūrę gražioje natūralioje aplinkoje, atsigauname, pagerėja mūsų protinė veikla. O po trijų dienų buvimo gamtoje žmogaus kūrybinės galios ženkliai pagerėja. Buvimo gamtoje efektas tarsi nuvalo proto langą, o jį galima pajusti pakankamai ilgai pabuvojus gamtoje.
Mūsų stovyklautojų diena prasideda jau nuo ankstaus ryto mankštinantis nuostabaus šilo glėbyje. O tie, kurie geba dar anksčiau atsikelti, ateina į meditaciją ant ežero kranto ir jie būna apdovanoti nuostabios gamtos grožiu, ežero rūko kvapu ir paslaptingais gamtos garsais. Taip mes pažadiname savo kūną ir protą. Susiliejame su gamta pojūčiais ir mintimis. Na trumpas prasibėgimas ežero krantu mus išjudina iš snaudulio. O po mankštos pliūkštelėjimas į gaivų ežero vandenį mus galutinai pažadina.
Visos stovyklos veiklos, ar tai būtų meninės, ar fizinės, jos vyksta gamtoje. Jeigu oras tam būna netinkamas, tuomet keliaujame į atvirą pavėsinę ir ten vykdome veiklas.
Taigi stovykloje tiek daug dienų praleidę gamtoje mumyse apčiuopiamai pasikeičia fiziologija. Stovyklautojai grįžę iš stovyklos būna labiau atsipalaidavę. O kalbant iš mokslinės srities, tai būna sumažėjęs streso hormono kortizolio kiekis, kraujospūdis sumažėja ir širdies ritmas sulėtėja. Mokslininkai mano, kad mūsų organizmas malonioje, natūralioje aplinkoje atsipalaiduoja dėl to, kad ten išsivystė. Mūsų juslės įpratusios analizuoti informaciją apie augalus ir upes, o ne apie eismą ir pastatus. Tad nepraleiskite puikios progos ir šią vasarą su mumis stovyklauti.