„Kartą užėjus pas mokytoją Praną pasikalbėti, jis rankos mostu paprašė atsisėsti ir leisti jam pabaigti kažką rašyti popieriaus lape. Aš atsisėdau ir tiesiog laukiau…

Tas laukimas gavosi nei ilgas, nei trumpas. Tiesiog vietoje to, kad iškart užėjus ir pradėjus mokytojui pasakoti savo mintis ir išgyvenimus, aš turėjau laiko nuraminti mintis ir emocijas. O besėdint ir bemastant apie tai ką noriu papasakoti mokytojui, viskas man pačiam išaiškėjo ir išsisprendė. Tad gavau laibai puikią pamoką per patylėjimą.

Kuomet mokytojas baigė rašyti, jis pažvelgė į mane linksmomis akimis ir su šypsena veide paklausė: „ar dar turi ko paklausti?”

Atsakiau, kad jau nebe. Tik trumpai viską nupasakojau, kas man čia nutiko užėjus ir atsisėdus

Pranas tik pasakė, kad nurimęs ir šaltas protas gali suteikti visus mums atsakymus. Tam tereikia tik įsiklausyti į savo vidų ir pasitikėti savo intuicija. O intuiciją turi kiekvienas žmogus. Tik dabar dažnas jos nebelavina ir nebemoka ja naudotis

Štai tokia buvo viena iš tų nuostabių pamokų bendraujant su mokytoju Pranu.

Pridedant prie šio įrašo dar vieną mintį, noriu pastebėti, kad žmogus turi dvi ausis tam, kad daugiau klausytų ir tik vieną burną, kad mažiau kalbėtų