Takemusu Aiki: O-Sensėjaus mokymas ir tikroji šios sąvokos reikšmė
Aikido filosofija
Takemusu Aiki:
O-Sensėjaus mokymas ir tikroji šios sąvokos reikšmė
武産合気
Viena svarbiausių ir dažniausiai klaidingai suprantamų Morihei Ueshibos vartotų sąvokų – iš naujo atskleista.
Tarp daugelio sąvokų, kurias naudojo Aikido įkūrėjas Morihei Ueshiba (1883–1969), nedaugelis yra tokios reikšmingos ir kartu taip dažnai neteisingai suprantamos kaip Takemusu Aiki (武産合気).
Šiandien šį terminą galima sutikti knygose, dojo pavadinimuose ir įvairių mokytojų pasakojimuose. Kai kurie žmonės mano, kad Takemusu Aiki yra atskiras aikido stilius. Kiti jį sieja tik su Iwamos tradicija. Tačiau pats O-Sensėjus šį terminą vartojo daug platesne ir gilesne prasme.
Jo supratimu Takemusu Aiki reiškė aukščiausią aikido būseną – tokį žmogaus kūno, proto ir dvasios susivienijimą, kuriame teisingas veiksmas gimsta spontaniškai, be išankstinio technikos pasirinkimo.
Norint suprasti šią sąvoką, būtina pažvelgti ne tik į aikido technikas, bet ir į filosofines bei dvasines idėjas, kurios formavo patį O-Sensėjų.
Ką reiškia žodžiai „Takemusu Aiki"?
Terminas susideda iš trijų dalių, kurių kiekviena turi gilią reikšmę japonų tradicijoje:
- Karys, kovinis menas
- Gebėjimas apsaugoti taiką
- Konfliktų užbaigimas
- Gimdyti, kurti
- Spontaniškai pagimdyti naują formą
- Nuolatinės kūrybos procesas
- Susijungimas su energija
- Harmonija su situacija
- Veikimas nesipriešinant
Vienas tiksliausių Takemusu Aiki vertimų: „Aiki, iš kurio spontaniškai gimsta visi teisingi veiksmai."
O-Sensėjus dažnai aiškino, kad tikroji kovos meno paskirtis nėra nugalėti kitą žmogų, bet atkurti harmoniją. Aiki jis suprato ne kaip techniką, o kaip universalų principą, veikiantį tiek žmogaus kūne, tiek gamtoje.
Kodėl ši sąvoka buvo tokia svarbi O-Sensėjui?
Vėlyvajame savo gyvenimo laikotarpyje O-Sensėjus labai dažnai kartojo paprastą, bet gilią mintį:
„Aikido yra Takemusu Aiki."
Šis teiginys nereiškė, kad aikido yra technikų rinkinys. Priešingai – jis kalbėjo apie būseną, kurioje žmogui nebereikia galvoti, kokią techniką pasirinkti. Veiksmas gimsta natūraliai. Teisingas atsakas atsiranda spontaniškai.
Tokiu būdu aikido tampa ne išmoktomis reakcijomis, o gyvu kūrybiniu procesu. Ne arsenalu – o srautu.
Takemusu Aiki ir Iwamos laikotarpis
Norint suprasti Takemusu Aiki, svarbu pažvelgti į laikotarpį, kurį daugelis tyrinėtojų laiko brandžiausiu O-Sensėjaus gyvenimo etapu. 1942 metais jis persikėlė į Iwamą, Ibarakio prefektūroje.
- Pastatė Aiki šventyklą
- Vystė ginklų praktiką (bokken, jo)
- Gilinosi į dvasines disciplinas ir Misogi
- Suformavo daugelį savo vėlyvosios filosofijos idėjų
Būtent Iwamos laikotarpiu O-Sensėjaus kalbose dažnai pasirodo terminas Takemusu Aiki. Daugelis tiesioginių mokinių teigė, kad Iwamoje jis kalbėjo apie technikų spontanišką gimimą iš Aiki būsenos.
Takemusu Aiki nėra technikų rinkinys
Vienas dažniausių nesusipratimų – manyti, kad Takemusu Aiki reiškia tam tikrą technikų sistemą. Tai nėra tiesa.
Takemusu Aiki nėra ikkyo, nikyo, sankyo, shihonage ar iriminage. Tai principas, iš kurio šios technikos gimsta.
O-Sensėjus mokė, kad žmogus neturi sukaupti tūkstančių išmoktų atsakymų. Jis turi ugdyti tokią būseną, kurioje atsakymas atsiranda savaime. Todėl Takemusu Aiki dažnai apibūdinamas kaip kūrybinis aikido aspektas.
Ryšys su Misogi
Takemusu Aiki neatsiejamas nuo Misogi praktikos. Misogi japonų tradicijoje reiškia apsivalymą – tačiau ne tik fizinį.
Tai proto, kvėpavimo ir sąmonės apvalymas. Dėl šios priežasties O-Sensėjus didelę reikšmę teikė tokioms praktikoms kaip Furitama, Torifune, kvėpavimo pratimai ir meditacinė stovėsena.
Šių praktikų tikslas nebuvo stiprinti raumenis. Jų tikslas buvo parengti žmogų Aiki būsenai. O būtent iš jos, O-Sensėjaus supratimu, gimsta Takemusu Aiki.
Takemusu Aiki ir ginklai
Iwamos laikotarpiu O-Sensėjus daug dėmesio skyrė darbui su bokken, jo ir kardo principais. Jo mokinys Morihiro Saito vėliau pabrėžė, kad ginklų ir tuščių rankų technikos sudaro vieną visumą.
„Aiki Ken ir Aiki Jo padeda suprasti Takemusu Aiki."
Ginklų praktika padeda geriau suprasti atstumą, laiką, centrą ir judėjimo kryptį – visa tai yra būtini Aiki principai, tiesiogiai perkeliami į tuščių rankų darbą.
Ar Takemusu Aiki yra atskiras aikido stilius?
Istoriškai – ne. Takemusu Aiki buvo sąvoka, kurią naudojo pats O-Sensėjus. Po jo mirties kai kurios organizacijos ir mokytojai šį terminą pradėjo vartoti dažniau nei kiti – ypač stipriai jis siejamas su Morihiro Saito ir Iwamos tradicija.
Takemusu Aiki principas nepriklauso nei vienai organizacijai. Tai viso O-Sensėjaus mokymo dalis – vienas iš pagrindinių aikido tikslų, o ne stilius.
Kulminacija, o ne technika
Takemusu Aiki neapibūdina konkrečios technikos ar stiliaus. Ji apibūdina būseną, kurioje žmogus veikia harmoningai, natūraliai ir spontaniškai. Tokioje būsenoje technika nėra pasirenkama – ji gimsta savaime. Būtent todėl O-Sensėjus laikė Takemusu Aiki ne tik aikido principu, bet ir viso savo mokymo kulminacija.
Šaltiniai ir literatūra
- Morihei Ueshiba – Budo (1938)
- Morihei Ueshiba – The Art of Peace
- Morihei Ueshiba – The Heart of Aikido
- John Stevens – Invincible Warrior
- John Stevens – The Philosophy of Aikido
- Stanley Pranin – Aikido Journal tyrimai ir interviu
- Morihiro Saito – Traditional Aikido (1–5 tomai)
- Morihiro Saito – Takemusu Aikido (1–6 tomai)
- Motohisa Yamakage – The Essence of Shinto
- Tyrimai apie Omoto-kyo ir jos įtaką Morihei Ueshibos pasaulėžiūrai
