Takemusu Aiki: ką ši sąvoka reiškia man po daugiau nei 22 metų aikido kelio
Takemusu Aiki: ką ši sąvoka reiškia man po daugiau nei 22 metų aikido kelio
Apie kelią, kuris neturi pabaigos — tik kryptįPirmojoje šio ciklo dalyje aptariau, kaip Takemusu Aiki suprato Aikido įkūrėjas Morihei Ueshiba ir kodėl ši sąvoka laikoma viena svarbiausių jo mokyme. Tačiau yra ir kitas klausimas — sunkesnis ir artimesnis.
Ką Takemusu Aiki reiškia žmogui, kuris daugiau nei du dešimtmečius kasdien stovi ant tatamio? Ką ji reiškia man?
Per daugelį metų mano supratimas keitėsi ne vieną kartą. Tai, ką galvojau būdamas trisdešimties, labai skiriasi nuo to, ką matau šiandien. Ir kuo ilgiau treniruojuosi, tuo labiau suprantu: Takemusu Aiki nėra tema, kurią galima „išmokti".
Tai veikiau kryptis, kuria einama visą gyvenimą.
Pirmieji metai: technikų pasaulis
Kaip ir dauguma pradedančiųjų, pradžioje aikido man buvo technikos. Norėjau išmokti ikkyo, nikyo, sankyo, shihonage, iriminage. Atrodė, kad kuo daugiau technikų mokėsiu, tuo geriau suprasiu aikido.
Ir tai yra natūralus etapas. Be pagrindų nėra kelio. Tačiau po daugelio metų supratau, kad technikos pačios savaime nėra tikslas.
Jos yra kalba. O kalba reikalinga tam, kad galėtume perteikti gilesnius principus.
Japonija moko kitaip
Per savo aikido kelią ne kartą lankiausi Japonijoje. Kiekviena kelionė buvo svarbi. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžiu Japonijos dojo, tuo mažiau ieškau naujų technikų. Vietoj to stengiuosi suprasti atmosferą, požiūrį, mąstymą — tai, kas vyksta tarp technikų.
Šių metų stažuotės metu vėl turėjau galimybę treniruotis Aikikai Hombu Dojo Tokijuje. Kiekvieną rytą prasidėdavo pažįstama seka:
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai paprasta. Tačiau būtent šiose keliose minutėse slypi kažkas, ko neįmanoma suprasti vien iš knygų. Stovėdamas kartu su kitais aikidokomis tylioje dojo erdvėje vis aiškiau suvokiau: aikido prasideda ne nuo technikos.
Jis prasideda nuo būsenos.
Paprastumas, kuris stebina
Stebint Doshu ir Dojo-cho treniruotes mane visada žavi vienas dalykas. Jų judesiuose nėra nieko perteklinio. Nėra noro demonstruoti jėgą, parodyti sudėtingumą ar įrodyti savo pranašumą. Yra tik natūralus, ramus ir tikslus judėjimas.
Dažnai po tokių treniruočių pagaunu save galvojantį: „Tai atrodo taip paprasta." Tačiau būtent tas paprastumas yra vienas sunkiausiai pasiekiamų dalykų budo kelyje.
Jaunas žmogus dažnai ieško sudėtingumo. Patyręs žmogus pradeda vertinti paprastumą. Man atrodo, kad Takemusu Aiki prasideda būtent ten.
O-Sensėjaus kapas ir vienas svarbus klausimas
Šios kelionės metu taip pat turėjau galimybę aplankyti O-Sensėjaus kapą Tanabėje. Kiekvienam aikidokai tai ypatinga vieta. Stovėdamas ten galvojau ne apie technikas, ne apie egzaminus, ne apie laipsnius.
Galvojau apie vieną klausimą: ko O-Sensėjus iš tikrųjų ieškojo visą savo gyvenimą?
Kuo daugiau skaitau jo žodžius ir kuo daugiau metų praleidžiu aikido kelyje, tuo labiau man atrodo, kad jis ieškojo ne tobulesnio kovos meno. Jis ieškojo būdo tapti geresniu žmogumi.
Ir būtent ši mintis man šiandien yra neatsiejama nuo Takemusu Aiki.
Mokytojo darbas ir kasdienės pamokos
Daug metų dirbdamas treneriu matau, kaip keičiasi žmonės. Jie ateina su skirtingais tikslais:
Jie pradeda mokytis kantrybės, pagarbos, dėmesingumo ir gebėjimo išlikti ramiems. Tai savybės, kurios reikalingos ne tik dojo — jos reikalingos šeimoje, darbe, kasdieniuose santykiuose.
Todėl man aikido niekada nebuvo vien kovos menas. Tai žmogaus ugdymo kelias.
Ar galima pasiekti Takemusu Aiki?
Kartais žmonės klausia: „Ar jau supratai Takemusu Aiki?" Į šį klausimą atsakyti labai paprasta.
Ne. Kuo daugiau mokausi, tuo labiau matau, kiek daug dar nežinau.
Tačiau šiandien man atrodo, kad tai nėra tikslas, kurį vieną dieną pasieki ir gali pažymėti kaip įvykdytą. Tai kryptis. Kasdienis darbas. Nuolatinis grįžimas prie pagrindų.
Kiekviena treniruotė tampa galimybe mokytis iš naujo. Kiekvienas partneris tampa mokytoju. Kiekviena klaida tampa pamoka.
Galbūt būtent tai ir yra Takemusu Aiki. Ne galutinis rezultatas, o nesibaigiantis augimo procesas.
„Tikroji pergalė nėra pergalė prieš kitą žmogų. Tikroji pergalė yra pergalė prieš savo baimes, silpnybes ir ego."
— Morihei Ueshiba, O-SensėjusPo daugiau nei dvidešimt dviejų metų aikido praktikos galiu pasakyti tik viena: kuo giliau einu šiuo keliu, tuo mažiau mane domina technikų kiekis ir tuo labiau domina jų esmė. Takemusu Aiki man šiandien — tai nuolatinis žmogaus siekis gyventi harmoningiau, sąmoningiau ir atsakingiau.
Ir būtent ši pergalė yra kelias, kuriuo vis dar einu kiekvieną dieną.
