Te Jaučio (Ushi) metai Jums suskamba džiaugsmingai!

Visose kultūrose Naujieji metai ir jų sutiktuvės turi panašią simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, gruodžio 31 diena vadinama – blogų minčių atsikratymo diena, mat įžengiant į Naujuosius metus visą blogį reikia palikti, kad jis nesektų iš paskos.

Lietuvoje egzistavo įdomus paprotys, kuomet virve pririštas senas kelmas būdavo pertempiamas per visą kaimą (centrinę gatvę), kad jis sugertų visą blogį, kuris sudeginus kelmą sudegdavo kartu.

Tuo tarpu, Japonijoje gruodžio 31 diena yra vadinama – ōmisoka. Pagrindinis šios dienos paprotys, stengiantis išvaryti blogas mintis ir piktąsias dvasias, yra – varpo mušimas budistinėse šventyklose, pagal budistines tradicijas kiekvienas žmogus varpą muša 108 kartus. Kiekvienas japonas stengiasi nepraleisti šio svarbaus ritualo, kantriai stovi eilėje, laukdamas, kol galės mušti varpu ir ypatingai laimingas būna tas, kuris per vidurnaktį įmuša 108 kartą. Taip pat Gruodžio 31ąją yra ruošiama naujametinė vakarienė, kurios vieni pagrindinių akcentų yra: fukucha – žalioji laimės arbata bei mochi – trintų žalių ryžių kukuliai.

Apskritai, Japonijoje Naujieji metai (O – Shōgatsu) yra didžiausia metų šventė, kuri anksčiau būdavo švenčiama pagal kinų mėnulio kalendorių (Naujieji metai prasidėdavo maždaug vasarį), o dabar, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, švenčiama sausio 1ąją dieną. Ir visgi, kaip bebūtų šalta, japonams Naujieji metai asocijuojasi su pavasario atėjimu. Yra įprasta prieš naujuosius metus siųsti atvirukus (nengajō), kuriuose neretai linkima – gražaus pavasario. Taip pat yra dovanojamos naujametės dovanėlės – otoshidama. Tokios dovanėlės būna – nespalvoti atvirukai su juose įrašytu loterijos numeriu. Pakliuvus laimingam numeriui laimimas nedidelis šventinis suvenyras.

Belaukiant ir besiruošiant sutikti Naujuosius metus, Japonijoje tam yra skiriamas visas gruodžio mėnuo, tai japonams – didelio užimtumo metas (pasiruošimų gruodis vadinamas – shiwasu). Vyksta ne tik namų ruoša ar siunčiami sveikinimai, bet taip pat egzistuoja ir bōnenkai tradicija, kuomet įvairiuose kolektyvuose (draugų, darbo ir pan.) rengiami atsisveikinimai su senaisiais metais.

Naujųjų metų šventė tęsiasi nuo sausio pirmos iki sausio penktos dienos. Naujųjų metų išvakarėse yra skaitoma poezija – utakai hajime, yra leidžiami aitvarai – takoage, naujamečiu laimės simboliu laikoma balta strėlė – hamaya. Pirmoji Naujųjų metų diena vadinama Gantan, šią dieną dažniausiai dirba tik paštas. Japonai vartoja nemažai naujamečių terminų, tokių kaip: hatsuyume – pirmasis naujametinis sapnas, wakamizu – pirmasis vanduo, pasemtas iš šulinio naujaisiais metais (šiuo vandeniu apsiprausiamas veidas), kakizome – pirmasis eilėraštis, sukurtas Naujaisiais metais. Po sausio penktos dienos vyksta Naujųjų metų sutiktuvės, ši diena yra pirmoji oficiali Naujųjų metų darbo diena , ji yra švenčiama darbo kolektyve, apsirengus kimono drabužiais.

Sakoma, kad darbas – tai geriausia slėptuvė nuo savęs, o šventės – tai susitikimas su pačiu savimi. Tebūna Jūsų susitikimas šviesus ir viltingas. (: O susitikus, te pavyksta palikiti slegiančias mintis seniesiems metams, o į Naujuosius pasiimti išmintį, kuri visuose gyvenimo posūkiuose įžvelgtų prasmę.

Nuoširdžiai, Sūkurio kolektyvas (:

FacebookmailFacebookmail