Atnaujinta: 2026-07-20 · Autorius: Vytautas Ribikauskas, 5 dan aikikai

2026 m. liepos 13 d. Aikido Aikikai asociacija SŪKURYS gavo oficialią FK „Žalgiris" futbolo akademijos padėką už aikido pažintines treniruotes, pravestas jauniesiems futbolininkams akademijos dienos stovykloje.

Šią vasarą SŪKURIO treneriai turėjo garbę dirbti su FK „Žalgiris" akademijos auklėtiniais – jaunaisiais futbolininkais, kurie dienos stovyklos metu išbandė aikido pagrindus. Akademija padėkoje pažymėjo, kad profesionaliai suteiktos paslaugos prisidėjo prie kokybiškų, saugių ir vaikams nepamirštamų veiklų įgyvendinimo.

Kodėl aikido naudinga jauniesiems futbolininkams?

Aikido pažintinės treniruotės buvo pritaikytos būtent jauniems sportininkams – nuo apšilimo iki žaidimų viskas orientuota į futbolininkui reikalingus įgūdžius. Vaikai mokėsi trijų dalykų, kurie tiesiogiai perkeliami į futbolo aikštę ir kasdienį gyvenimą:

1. Saugūs kritimai (ukemi). Futbole kritimai neišvengiami – susidūrimai, slydimai, dvikovos. Aikido kritimų technika moko kūną instinktyviai apsisaugoti: sugrupuoti, paskirstyti smūgio jėgą ir atsistoti be traumos. Tai vienas praktiškiausių įgūdžių, kurį aikido gali duoti bet kurios sporto šakos atstovui.

2. Pusiausvyra ir koordinacija. Aikido judesiai lavina kūno centro (japoniškai – hara) pojūtį. Jaunam futbolininkui tai reiškia stabilesnę stovėseną dvikovoje, geresnę krypties keitimo kontrolę ir mažesnę traumų riziką.

3. Susikaupimas ir ramybė judesyje. Aikido moko išlikti ramiam spaudimo akimirką – įgūdis, kurio prireikia ir baudinio metu, ir gyvenime.

Bendradarbiavimas, kuris tęsis

Padėką pasirašė stovyklos koordinatorius, treneris Zbigniew Samko, išreiškęs viltį bendradarbiauti ir ateityje. Mums tai – svarbus įvertinimas: kai viena stipriausių futbolo akademijų Lietuvoje patiki savo auklėtinius aikido treneriams, tai patvirtina mūsų metodikos kokybę ir universalumą.

SŪKURYS aikido treniruotes vaikams Vilniuje veda nuo 1994 metų trijose salėse — Žirmūnuose (Ogmios), Šnipiškėse ir Balsiuose, mažose 6–8 vaikų grupėse. Jūsų rajonui patogų laiką rasite treniruočių tvarkaraštyje.

Norite, kad jūsų vaikas išbandytų aikido?

Registracija į rudens sezoną jau vyksta. Pirmoji treniruotė – pažintinė ir nemokama, todėl vaikas gali išbandyti aikido be jokių įsipareigojimų.

👉 Registruoti į nemokamą treniruotę

Mažos grupės · Saugi aplinka · 90 % vaikų lieka po pirmos treniruotės

Naudinga tėvams
· Vaikų aikido: ką tėvams verta žinoti prieš pirmą treniruotę
· Kovos menai vaikams: ar saugu? Trenerio žodis

The post FK „Žalgiris” futbolo akademijos padėka – aikido vaikams Vilniuje veikia ir už tatamio ribų first appeared on Aikido Dojo SŪKURYS.

Velykos lietuviui niekada nebuvo vien šventė. Jos – tai pati gamtos esmė, perteikta per žmogaus sielą: tamsa, kuri baigiasi; žiema, kuri pasitraukia; kietai sulaikyta gyvybė, kuri vėl prasiveržia švieson. Mūsų protėviai šią akimirką jautė kūnu – per margučio raštą, per verbą, per pirmą žalią atžalą po ilgo sustingimo. Atgimimas jiems reiškė: tai, kas tikra, negali žūti.

Aikido moko to paties – kitais žodžiais, kita forma. Tatamis – tai gyvenimo modelis. Čia krentame ir keliamės. Čia mokomės nesipriešinti jėgai, bet ją apkabinti ir nukreipti. Čia randame, kad tikroji stiprybė nėra kieta – ji lanksti kaip vytelė pavasario vėjyje. O ki – gyvybinė energija, kurią ugdome kiekvienoje treniruotėje – tai tas pats, ką lietuviai vadino bundančia žeme, tekančiu vandeniu, ateinančia šviesa.

„Aikido nėra technika, kaip nugalėti priešą. Tai kelias, kaip nugalėti savo širdies tamsą ir paversti jėgą – meile.”
Morihei Ueshiba, O-Sensei

Velykinė šviesa ir aikido dvasia šneka vienu balsu: tamsa nėra paskutinis žodis. Kiekvieną kartą, kai atsistojame po kritimo – tai mažas atgimimas. Kiekvieną kartą, kai pasirenkame taikos kelią vietoje jėgos – tai išmintis, įkūnyta veiksmu. Kiekvieną kartą, kai sūkurys išsisuka ir vėl susisuka – gyvybė tęsiasi, judėjimas nesiliauja.

Tegu šios Velykos kiekvienam iš mūsų atneša vidinį atsinaujinimą – drąsą atleisti tai, kas seniai praėję, ir erdvę – tam, kas tik gimsta. Tegu ki teka laisvai, tegu širdis būna atvira, ir tegu SŪKURIO bendruomenė auga kaip pavasario medis – šaknimis giliai, šakomis – į šviesą.

Aikido praktika Vilniuje – kelias į vidinę pusiausvyrą

Aikido treniruotės Vilniuje – tai ne tik fizinis aktyvumas.
Tai nuoseklus kelias, kuris padeda žmogui atrasti vidinę ramybę, sustiprinti kūną ir išmokti reaguoti į gyvenimo iššūkius be įtampos.

Sūkurio bendruomenėje kiekviena treniruotė tampa mažu atgimimu – kaip ir Velykų simbolika.
Mes mokomės kristi ir keltis, priimti ir transformuoti, išlikti stabilūs judesyje.

Jeigu ieškote prasmingos veiklos Vilniuje sau ar savo vaikams – aikido gali tapti tuo keliu, kuris keičia ne tik kūną, bet ir vidinę būseną.

Šviesių Šv. Velykų! Tegul pavasaris atneša atsinaujinimą – gamtai, širdžiai ir dvasiai.
– Aikido Aikikai Asociacija SŪKURYS

Aikido ir streso mažinimas Vilniuje: kaip atgauti kūno ir proto harmoniją

Aikido vaikams Vilniuje

https://en.wikipedia.org/wiki/Aikido

The post Aikido Aikikai Asociacijos SŪKURYS Šventų Velykų Sveikinimas first appeared on Aikido Dojo SŪKURYS.

Žinau, kaip atrodo žmogus, kurį kamuoja chroniškas stresas. Jis ateina į pirmą treniruotę – kartais šiek tiek nedrąsiai, kartais su šypsena, bet akys išduoda – įsitempęs. Pečiai pakelti. Kvėpavimas krūtininis. Ir beveik visada sako tą patį: „Norėčiau kažko, kas padėtų atsijungti.”

Per daugiau nei 20 metų ant tatamio tokių žmonių mačiau šimtus. Ir galiu pasakyti atvirai: chroniškas stresas šiandien – tai ne silpnybė, tai tiesiog šiuolaikinio gyvenimo kaina. Nuolatinis skubėjimas, informacijos srautas, darbiniai ir asmeniniai įsipareigojimai – viskas kaupiasi. Ir kūnas tą sąskaitą prisimena.

Kas vyksta kūne, kai patiriame chronišką stresą?

Kai žmogus nuolat gyvena įtampoje, organizmas reaguoja per pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį – išskiria adrenaliną ir kortizolį, suaktyvina vadinamąją „kovok arba bėk” reakciją. Evoliuciškai tai gyvybiškai svarbu – plėšrūnas artėja, kūnas mobilizuojasi. Bet šiandien plėšrūnus pakeitė elektroninis paštas, finansiniai rūpesčiai ir darbinis perdegimas.

Problema ta, kad ši biologinė sistema neišsijungia. Ji lieka aktyvuota dieną po dienos.

Ilgalaikis kortizolio perteklius organizme – tai ne tik nuovargis ar dirglumas. Tai padidėjęs kraujospūdis, širdies ligos, nemiga, atminties ir dėmesio sutrikimai, nerimas, depresija. Dar daugiau – tyrimai rodo, kad chroniškas stresas gali sumažinti smegenų tūrį srityse, atsakingose už atmintį ir emocijų reguliavimą: hipokampe ir prefrontalinėje žievėje.

Tai rimta. Ir tai verta rimto atsako.

Kodėl Aikido – ir kodėl tai ne eilinė sporto šaka

Aikido sukūrė Morihei Ueshiba XX amžiaus pradžioje. Nuo pat pradžių jo tikslas buvo ne nugalėti priešininką, o pasiekti harmoniją. Pagrindinis principas – musubi – reiškia susiliejimą su atakos energija, ne konfrontaciją su ja.

Per daugelį metų pastebėjau, kad žmonės, išgirdę šį principą pirmą kartą, dažnai šypteli. „Skamba gražiai, bet ar tai veikia?” Veikia. Ir ne tik ant tatamio.

Tas pats mechanizmas, kuris moko nesipriešinti fizinei jėgai, bet ją nukreipti – pamažu pradeda veikti ir galvoje. Užuot „kovoję” su stresine situacija darbe ar namuose ir išeikvoję energiją, žmonės išmoksta prie jos prisitaikyti, ją priimti ir rasti išeitį. Tai nėra frazė iš motyvacinės knygos – tai kūnu išgyventas ir per praktiką suformuotas įgūdis. Ir jis ugdo tikrą emocinį atsparumą.

Judanti meditacija – ir kodėl ji veikia geriau nei sėdėjimas

Daug kas bando medituoti. Ir daug kas meta po savaitės, nes sėdėti tyliai su mintimis, kurios bėga kaip per kišenę – tikras savęs kankinimas.

Aikido veikia kitaip. Čia reikalaujama visiško buvimo dabartyje – ne kaip lozungas, o kaip praktinė būtinybė. Jei mintys nuklysta, technika neveikia. Partneris tai pajunta. Tai natūraliai traukia dėmesį atgal – į čia, į dabar, į šį judesį. Ilgainiui ugdoma būsena, kurią Aikido tradicijoje vadina mushin – „tuščias protas”. Veiksmas be vidinio triukšmo.

Ir dar vienas dalykas – kvėpavimas. Kokyu-ho – sąmoningas, gilus, diafragminis kvėpavimas – yra kiekvienos treniruotės dalis. Aš pats pradedančiuosius prie jo grąžinu nuolat, nes žmonės, atėję iš streso, kvėpuoja paviršutiniškai, krūtine. Gilus kvėpavimas su pailgintu iškvėpimu tiesiogiai stimuliuoja klajoklinį nervą – tai fiziologinis „stabdys”, kuris išjungia simpatinę nervų sistemą ir aktyvuoja parasimpatinę. Širdies ritmas lėtėja. Kraujospūdis krenta. Kortizolis mažėja.

Tai ne metafora. Tai fiziologija.

Kūnas, smegenys ir tas keistas žodis „neuroplastiškumas”

Aikido treniruotė – tai kardio, jėga, lankstumas, koordinacija ir nuolat besikeičiančios situacijos, reikalaujančios greito sprendimų priėmimo. Judėjimas išlaisvina endorfinus. Bet yra ir kažkas gilesnio.

Sudėtingų motorinių įgūdžių mokymasis – ypač toks, kuris reikalauja erdvinio suvokimo ir reagavimo į partnerį – skatina BDNF baltymą smegenyse. Tai neurotrofinis faktorius, būtinas naujų nervinių ryšių formavimuisi. Jis tiesiogine prasme apsaugo smegenis nuo neigiamo streso poveikio ir kognityvinio nuosmukio.

Kitaip tariant: reguliarios Aikido treniruotės ne tik mažina stresą – jos keičia smegenis. Teigiamai.

Bendruomenė – dalis, kurią žmonės dažnai nustebę atranda

Tai, ko daug žmonių nesitiki – bendruomenė.

Šiuolaikinis žmogus dažnai gyvena socialiai izoliuotas, net jei turi pilną kontaktų sąrašą telefone. O socialinė izoliacija – vienas reikšmingiausių chroniško streso rizikos veiksnių.

Aikido dojo – nekonkurencinė erdvė. Čia nėra laimėtojų ir pralaimėtojų. Treniruojamasi kartu, padedant vienas kitam. Santykis tarp nage (atliekančio techniką) ir uke (priimančio techniką) grįstas pagarba ir pasitikėjimu – tai ugdo empatiją ir emocinį intelektą. Moksliniai tyrimai rodo, kad toks palaikantis ryšys skatina oksitocino – vadinamojo „ryšio hormono” – išsiskyrimą, kuris mažina vienatvės jausmą ir padeda lengviau susidoroti su kasdiene įtampa.

Dažnai matau, kaip žmogus, atėjęs vienas ir pavargęs, po kelių mėnesių čia randa žmonių, su kuriais tiesiog galima atsikvėpti. Be vaidmenų. Be lūkesčių.

Pabaigai – ne apibendrinimas, o kvietimas

Aikido nėra stebuklingas vaistas. Bet tai visapusiška praktika – fizinė, emocinė, filosofinė – kuri veikia. Ir kurią galiu rekomenduoti ne kaip tezę, o kaip kažką, ką mačiau veikiant per tris dešimtmečius.

Jei skaitote šį tekstą ir galvojate „gal tai man” – dažniausiai tai reiškia „tikrai man”. Pirma treniruotė Aikido Dojo „Sūkurys” – nemokama. Ateikite ir pažiūrėkite patys.

📍 Salės adresas: Verkių g. 31C, Vilnius (Ogmios miesto Outlet parkas)

📅 Tvarkaraštis: www.aikidosukurys.lt/tvarkarasciai

📝 Registracija: forms.gle/XEchVL6ME9FELtTD6

Autorius

Vytautas Ribikauskas
Aikido Dojo „Sūkurys“ vyr. treneris, 5 Dan

Literatūros sąrašas

• McEwen, B. S. (2008). Central effects of stress hormones in health and disease: Understanding the protective and damaging effects of stress and stress mediators. European Journal of Pharmacology, 583(2–3), 174–185.
• Sapolsky, R. M. (2004). Why Zebras Don’t Get Ulcers (3rd ed.). Henry Holt and Company.
• Ueshiba, M. (1992). The Art of Peace (J. Stevens, Trans.). Shambhala Publications.
• Porges, S. W. (2011). The Polyvagal Theory: Neurophysiological Foundations of Emotions, Attachment, Communication, and Self-Regulation. W. W. Norton & Company.
• Brown, R. P., & Gerbarg, P. L. (2005). Sudarshan Kriya yogic breathing in the treatment of stress, anxiety, and depression. Journal of Alternative and Complementary Medicine, 11(4), 711–717.
• Cotman, C. W., Berchtold, N. C., & Christie, L. A. (2007). Exercise builds brain health: key roles of growth factor cascades and inflammation. Trends in Neurosciences, 30(9), 464–472.
• Ratey, J. J., & Hagerman, E. (2008). Spark: The Revolutionary New Science of Exercise and the Brain. Little, Brown and Company.
• Holt-Lunstad, J., Smith, T. B., & Layton, J. B. (2010). Social relationships and mortality risk: A meta-analytic review. PLOS Medicine, 7(7), e1000316.
• Uvnäs-Moberg, K. (2003). The Oxytocin Factor: Tapping the Hormone of Calm, Love, and Healing. Da Capo Press.
• Kabat-Zinn, J. (1990). Full Catastrophe Living: Using the Wisdom of Your Body and Mind to Face Stress, Pain and Illness. Delacorte Press.

The post Aikido ir streso mažinimas Vilniuje: kaip atgauti kūno ir proto harmoniją first appeared on Aikido Dojo SŪKURYS.

Viena iš praktikų, kuri sujungia fizinį aktyvumą, savigyną ir vidinį tobulėjimą, yra aikido – japonų kovos menas, išsiskiriantis savo filosofija ir harmonijos principu. Tai ne tik sportas ar technikų sistema, bet ir saviugdos kelias, padedantis žmogui geriau suprasti save bei savo santykį su aplinka.

Aikido Dojo „Sūkurys“ Vilniuje kviečia susipažinti su šiuo išskirtiniu kovos menu ir atrasti jo naudą tiek kūnui, tiek protui – https://www.aikidosukurys.lt/grupes/

Kas yra aikido?

Aikido – tai japonų kovos menas, kurio pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „harmonijos energijos kelias“.

Žodžio reikšmė:

• Ai – harmonija

• Ki – energija

• Do – kelias

Aikido sukūrė japonų meistras Morihei Ueshiba (1883–1969), dar vadinamas O-Sensei. Jis sujungė įvairias tradicines kovos menų sistemas, tarp jų Daito-ryu Aiki-jujutsu, tačiau jo tikslas nebuvo sukurti dar vieną kovos technikų sistemą.

Tarptautinė aikido organizacija: https://en.wikipedia.org/wiki/Aikido

O-Sensei siekė sukurti meną, kuris padėtų žmonėms:

• spręsti konfliktus be agresijos

• ugdyti vidinę pusiausvyrą

• kurti harmoniją tarp žmonių

Todėl aikido dažnai vadinamas ne tik kovos menu, bet ir gyvenimo keliu.

Tarptautinė aikido organizacija: https://aikikai.or.jp

Aikido principai

Vienas iš svarbiausių aikido aspektų yra jo principai. Jie apima ne tik fizines technikas, bet ir žmogaus mąstymą, laikyseną bei santykį su konfliktu.

Nekonfrontacija ir susiliejimas (Awase)

Vietoj tiesioginio susidūrimo su ataka aikido praktikuojantis žmogus mokosi susilieti su puolėjo judesiu. Tai leidžia nukreipti energiją saugia kryptimi ir išvengti jėgos prieš jėgą konflikto.

Tokiu būdu konfliktas sprendžiamas harmonizuojant situaciją, o ne ją eskaluojant.

Judėjimas iš centro (Hara)

Aikido technikos kyla iš kūno centro – hara, kuris yra pilvo srityje.

Judėjimas iš centro suteikia:

• stabilumą

• pusiausvyrą

• efektyvų jėgos perdavimą

Šis principas svarbus ne tik kovos technikose, bet ir kasdienėje laikysenoje bei judėjime.

Apskritiminis judėjimas

Aikido technikose dažnai naudojami apskritiminiai judesiai, kurie leidžia nukreipti puolimo energiją aplink save.

Tokie judesiai leidžia:

• išvengti tiesioginio smūgio

• išlaikyti balansą

• efektyviai kontroliuoti situaciją

Atsipalaidavimas

Aikido treniruotėse mokomasi išlikti atsipalaidavus ir budriam. Įsitempęs kūnas reaguoja lėčiau ir praranda judesio laisvę.

Todėl aikido ugdo gebėjimą:

• išlikti ramiam spaudimo situacijose

• judėti natūraliai ir efektyviai

• greitai prisitaikyti prie situacijos.

Aiki – harmonijos principas

Pats giliausias aikido principas yra aiki – gebėjimas suderinti savo judesį su kito žmogaus energija ir ketinimais.

Tai leidžia konfliktą valdyti ne brutalia jėga, o harmonija ir judesio išmintimi.

Kokią naudą suteikia aikido?

Aikido treniruotės veikia visapusiškai – jos stiprina kūną, lavina protą ir padeda kurti vidinę pusiausvyrą.

Fizinė nauda

Reguliarios aikido treniruotės padeda gerinti:

• koordinaciją

• pusiausvyrą

• lankstumą

• ištvermę

• laikyseną

Taip pat lavinamas natūralus, funkcionalus judėjimas, kuris naudingas kasdienėje veikloje.

Mentalinė nauda

Aikido treniruotės ugdo:

• koncentraciją

• dėmesio išlaikymą

• discipliną

• kantrybę

Žmogus mokosi išlikti ramus net sudėtingose situacijose ir priimti aiškius sprendimus.

Vidinė ir dvasinė nauda

Aikido filosofija skatina:

• pagarbą sau ir kitiems

• savikontrolę

• empatiją

• vidinę ramybę

Daugeliui žmonių aikido tampa gyvenimo praktika, padedančia išlaikyti harmoniją kasdienybėje.

Savigyna

Nors aikido nėra agresyvus kovos menas, jis moko efektyvios savigynos principų.

Pagrindinis tikslas – ne sužeisti priešininką, o:

• neutralizuoti pavojų

• kontroliuoti situaciją

• išvengti konflikto eskalacijos.

Kam tinka aikido?

Vienas didžiausių aikido privalumų yra jo universalumas. Šis kovos menas tinka įvairaus amžiaus žmonėms.

Aikido vaikams Vilniuje

Vaikams aikido padeda ugdyti:

• discipliną

• pagarbą

• koordinaciją

• pasitikėjimą savimi

Tai puiki veikla vaikams, kurie nori judėti ir augti saugioje bei palaikančioje aplinkoje.

Aikido suaugusiems Vilniuje

Suaugusiesiems aikido dažnai tampa puikiu būdu:

• pagerinti fizinę formą

• sumažinti stresą

• atrasti prasmingą hobį

Tai veikla, kuri stiprina tiek kūną, tiek vidinį stabilumą.

Kodėl verta rinktis Aikido Dojo „Sūkurys“ Vilniuje?

Aikido Dojo „Sūkurys“ Vilniuje puoselėja autentišką aikido tradiciją ir bendruomenės dvasią.

Mūsų dojo:

• treniruotes veda patyrę instruktoriai

• daug dėmesio skiriama kiekvieno mokinio progresui

• kuriama pagarbi ir palaikanti atmosfera

Mes tikime, kad aikido yra daugiau nei kovos menas – tai kelias į harmoningą ir sąmoningą gyvenimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie aikido

Kas yra aikido?

Aikido – tai japonų kovos menas, kurio tikslas yra harmonizuoti konfliktą ir panaudoti puolėjo energiją saugiai situacijos kontrolei.

Ar aikido tinka pradedantiesiems?

Taip. Aikido treniruotės tinka įvairaus amžiaus žmonėms ir nereikalauja ankstesnės kovos menų patirties.

Ar aikido yra efektyvi savigyna?

Aikido moko kontroliuoti konfliktą ir neutralizuoti agresiją be bereikalingos žalos.

The post Kas yra aikido? Principai ir treniruotės Vilniuje | Sūkurys first appeared on Aikido Dojo SŪKURYS.