Pirmoji aikido treniruotė vaikui: kaip pasiruošti
Ilgos sportinės kelnės, marškinėliai trumpomis rankovėmis ir basos kojos. Daugiau nieko nereikia — nei kimono, nei įrangos. Gertuvė pravers, bet jei pamiršite, salėje stovi vandens aparatas su filtrais.
Tik apranga retai būna sunkiausia dalis. Sunkiausios paprastai yra pirmos penkios minutės, kai šešiametis stovi prie salės durų, laikosi tėčio rankos ir nenori įeiti. Apie tai — straipsnio viduryje. Tėvams tai pravers labiau nei sąrašas.
Ką atsinešti
- Ilgos sportinės kelnės. Aikido daug judama ant kelių ir klūpima. Su trumpomis kelnėmis vaikas nusibrozdina kelius jau per pirmą treniruotę.
- Marškinėliai trumpomis rankovėmis.
- Džemperio nereikia. Salėje palaikoma temperatūra, pritaikyta judėjimui — nei šalta, nei karšta.
- Basos kojos arba kojinės. Leidžiame abu, bet basomis sveikiau: pėda dirba tiesiogiai ant tatamio ir natūraliai masažuojasi.
- Gertuvė. Dažniausiai pamirštamas daiktas. Ne bėda — vandens aparatas salėje.
Kimono pirmai treniruotei nereikia. Apie jį kalbamės tik tada, kai vaikas nusprendžia likti.
Ar tėvams likti žiūrėti?
Dauguma tėvų lieka prie salės durų, registratūros patalpoje. Tai suprantama, bet mūsų patarimas kitoks: vaiką geriau palikti mums ir grįžti po valandos.
Priežastis paprasta. Prie tėvų vaikas stengiasi būti geras. Be tėvų jis būna toks, koks yra iš tikrųjų — matome ir stipriąsias, ir silpnąsias puses, o būtent nuo to priklauso, kaip su juo dirbsime toliau. Be to, kai tėvai matomi pro duris, vaikai vidury užduoties bėga pas juos ir treniruotės eiga subyra.
Jei vaikas labai drovus ir eina pirmą kartą — likite registratūroje, bet nesėdėkite matomoje vietoje ir nemojuokite. Atsisveikinkite trumpai. Ilgas atsisveikinimas sunkina, o ne lengvina.
Ką sakau vaikui, kuris bijo įeiti
Šešiamečiai, o kartais ir jaunesni, ateina prisiglaudę prie tėvų ir į salę žengti nenori. Tai normalu ir tai išsprendžiama beveik visada. Pirma pasisveikinu ir paduodu ranką — lengvas, šiltas kontaktas duoda daugiau nei bet kokie žodžiai. Tada nesakau „nebijok”. Sužadinu smalsumą.
„Ateik į salę, pažiūrėk, kiek čia turime įdomių dalykų — didelių kamuolių, minkštą tatamį, ant kurio malonu pasivartyti, kamuolį su virve, su kuriuo labai smagiai žaidžiame. Duok ranką, aš tave nuvesiu prie kitų vaikų ir visi kartu susipažinsime. Aš tau padėsiu, mes būsime kartu. Visada galėsi pasėdėti, jeigu pavargsi arba tiesiog užsinorėsi.”
Vytautas Ribikauskas, vyriausiasis treneris
Svarbiausias čia paskutinis sakinys. Vaikas nustoja bijoti ne tada, kai jį įtikini, kad bus smagu, o tada, kai sužino, kad turi kelią atgal. Kai leidimas pasitraukti yra duotas, pasitraukti nebereikia.
Pasakau ir tai, kad iš pradžių truputį prasimankštinsime, o paskui žaisime ir mokysimės pratimų, kokių jis dar nėra matęs. Paslaptis vaikui veikia stipriau nei pažadas.
Kaip atrodo vaikas po pirmos treniruotės
Kai viskas pavyko, vaikas išeina linksmas, pakilios nuotaikos, žibančiomis akimis ir šlapias nuo prakaito. Vaikų treniruotėse daug judriųjų žaidimų — jie išsidūksta, išsilaksto ir visą valandą nė karto neprisimena telefono. Po treniruotės bėgioja po salę ir pasakoja tėvams, ką darė.
Kai nepavyko, ženklai taip pat aiškūs: vaikas skundžiasi, kad prakaituoja ir rūbai drėksta, vengia kontakto su kitais vaikais, o priešiškai nusiteikęs būna dar prieš įeidamas.
Drovumas nėra požymis, kad nepavyks
Turime vaikų, kurie pirmą kartą tiesiog verkė ir nenorėjo eiti į salę. Per kelias treniruotes treneriai užsitarnavo jų pasitikėjimą — dabar tie patys vaikai lanko antrus metus ir su tėvais buvo mūsų vasaros stovykloje. Drovus vaikas beveik visada pritampa. Tai klausimas ne to, ar pavyks, o kiek laiko užtruks.
Kada nepavyksta — sakome atvirai
Nepavyksta dažniausiai tada, kai vaikas atėjo ne savo noru. Vienąkart matėme, kaip tėvai išėmė vaikui iš rankų telefoną ir pasakė, kad dabar jis eina į salę. Vaikas pravirko isterija. Tas vaikas pas mus neliko, ir kitaip būti negalėjo.
Sunkiai pritampa ir tie, kurie nenori fiziškai judėti ir bijo suprakaituoti, bei tie, kuriems nepakeliama nors trumpai ramiai pasėdėti ir paklausyti. Aikido reikalauja abiejų dalykų — ir judėjimo, ir gebėjimo sustoti.
Jei jūsų vaikas veikiau varžosi ir nori nugalėti, o ne mokytis kartu su kitais, verta perskaityti, kuo skiriasi aikido ir karatė vaikui — kartais teisingas atsakymas yra kita sporto šaka, ir mes tai pasakome tiesiai.
Praktinis patarimas: dvi treniruotės, ne mėnuo
Pirmoji treniruotė nemokama, bet iš vienos treniruotės dar nieko nematyti. Rekomenduojame ateiti dukart ir tik tada spręsti dėl abonemento. Antroji treniruotė parodo daugiau nei pirmoji: vaikas jau žino, kur eina, ir elgiasi natūraliau.
Jei po dviejų kartų matome, kad vaikui tai netinka, pasakome jums patys. Tvarkaraštį, salių adresus ir grupių amžius rasite puslapyje aikido vaikams Vilniuje.
Trumpi atsakymai
Nuo kelerių metų priimate?
Nuo 6 metų. Paaugliai — nuo 11 metų, atskira grupė.
Ar reikia kimono pirmai treniruotei?
Ne. Ilgos sportinės kelnės ir marškinėliai. Kimono aptariame tik tada, kai vaikas nusprendžia likti.
Ar vaikas nesusižeis?
Aikido nėra smūgių ir varžybų, o kritimai mokomi nuo pirmų treniruočių ant minkšto tatamio. Plačiau — ar kovos menai vaikams saugūs.
O jei vaikas atsisakys įeiti į salę?
Tai nutinka dažnai ir beveik visada išsisprendžia per pirmas minutes. Neverčiame — vedame už rankos ir leidžiame pasitraukti, kada tik jis nori.
Prieš pasirenkant, verta perskaityti:
Pirma treniruotė nemokama. Ateikite pažiūrėti — nieko įsipareigoti nereikia.
Atnaujinta: 2026 m. rugpjūčio 6 d.
